Susitikimai su vaikinu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos
Man pasidarė įdomu, kas kiek laiko susitinkat su savo vaikinais? Ar pasitaiko, jog jūsiškis nori laiko skirti sau, ar nebūna, kad atrodo jog kartais nori pabūti be jūsų? Ir šiaip, ar susitikimai vyksta abiejų iniciatyva?
Pačiai kartais reikia griežtai pasakyt, kad šiandien laiką leisime drauge, vis primenu, jog noriu iš jo didesnės iniciatyvos. Ir šiaip, labai greit pasiilgstu žmogaus, tai noris dažnai matyt, o ne kelias dienas per savaitę.. Ir dabar va, ryt nesusitiksim, tai liūdesiukas apima mane Ir ką su savim daryt, jei turiu laukt, pasiilgt, dar paliūdėt, ir norėt kuo greičiau jį matyt. Net pačiai juokinga iš savęs.
O as Jusu vietoj daugiau laiko skirciau sau, savo draugems, o ne prie jo prilipus buciau. Lai jis pareikalauja is Jusu demesio, o ne Jus is jo. Kai prilimpi prie tu bernu, tai ir bando atsiriboti, o kai tik atlimpi, tai patys is paskos bega. Duokit jam sansa Jusu pasiilgti, pasigesti, kad parodytu ta demesi. As su saviskiu, tai gyvenu kartu, nera ka lyginti, bet jeigu iseinu, kur nors visai dienai, nerasau, neskambinu, tai jau po keliu valandu jis isterikuoja, kur as pradingus. Biski savarankiskesne bukit.
Maniskis tai daznai nori su draugeliais savo but, tada pykstames, jis sako, kad ir taip daznai matomes, bet as galeciau kasdien su juo but,. aisku, suprantu, kad jam reik savo erdves, savo laiko, tai stengiuos i tai piktai nereaguot ir pati einu, kur man reikia
Va tame bėda manyje, kad aš noriu su juo būt, man gera būt, ir mane žiauriai nervina kai jam pamiegot reikia ar dar kažkas ar dar kažkas.. Atrodo kad kartais draugeliams laiko iškart atrastų, o man gal pasakytų “kitą dieną”. Taip, aš irgi suprantu, kad gal jam ta vienatvė ir patinka, bet aš jos visiškai nemėgstu, o draugės ir vaikinas man skiriasi, ir būdama su jom kartais vistiek ilgiuosi saviškio.
Blemba pačiai gėda, kad noriu ir noriu jį matyt, bet ką padarysi..
Nesiparink, aš tokia pat kaip tu, autore
Eikit, bet kaip nervina, ir pyktis ant savęs kad tokia esu, ir ant jo, kad jam ne taip..
Va, ryt su draugais lekia, tai šeštadienį ilsėsis turbūt, sekmadienį nesusitiksim, GAL GAL pirmadienį. Smagu
Susitinkam kasdien.
Būna dienų, kai aš išlekiu su draugėm, o jis su draugais, ar mokytis be galo be krašto daug būna, o kur dar darbai… Tada tokiom užimtom dienom nesusimatom, bet gana retai tai būna. Aš turbūt dažniau su draugėm susitinku. Bet pykčių niekada dėl to nekyla, aš pati puikiai suprantu, kaip kartais norisi skirti laiko tik sau ir pabūti vienam arba susimatyti su draugais. Nieko blogo tame nematau, jeigu viskas vyksta savo ribose.
Suprantu, kad ir jis, ir aš, norim ir su draugais pabūt. Bet su juo irgi noris, myliu ir noriu matyt kasdieną Ankščiau kaip tik maniškis būdavo tas, kuris mane turėjo kasdieną matyt, dvi dienos vos ne tragedija būdavo ir paanašiai. O dabar apsikeitėm, nors galėtų vėl viskas susikeist..
visaip man būdavo, su vienais man tiko tiks režimas bet kai su savo Petre (ha ha) susipažinau – tas pats kaip tau, man visada jo mažai o jam tai draugai, tai kompas…bet suprantu ir stengiuos neįkyrėt
Blemba, ir kaip susitvarkyt su savimi, kai taip būna trūksta nors tu ką.. :/
nu jooa, su savuoju mataus tik pora kartu i savaite,tai labaiu liudna
Paliūdėkim dėl tų bernų..
Jūs gal neseniai draugaujat dar?
Mes pradžioje draugystės irgi sėdėdavom sulipę
Daugiau nei pusantrų metų
As irgi pasiilgstu jo, bet nerodau taip akivaizdziai. Paerzinu siek tiek, kad jis parodytu demesi, nora, kad greiciau namo grizciau, tada ir paciai maloniau, ir jautiesi mylima labai. O pasiilgti, tai turbut visos pasiilgstam, as taip pat labai prisirisus prie saviskio, bet stengiuosi siek tiek ir atsiriboti, kad butu paskui, ka pakalbeti, pasidalinti ispudziais ir panasiai.
susitinkam kasdien,nes kartu gyvenam
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
