Bukim atviros …. pasake anonimas D

ir man įdomu

kuo anksciau sumesi – tuo blogiau o jei dar labai jauna is vis nieko gero. Pykciu buna visada ir visur. Nera namu be dumu.

Tai kodel nesituokiat o norit “sumest” skudurus?

kaip SUNKiai jeigu per metus neisiskirsit lemta but kartu , nes buitis toks dalykas vienas megsta taip kitas taip zodziu bandykit…bet nusistatykit taisykles nuo pat pradziu…

Na,mano atveju,tai buvo labai rizikinga apsigyventi kartu su savo vaikinu,kadangi iki šio naujojo etapo mudviejų draugystė buvo per atstumą Bet vis dėlto reikėjo priimti sprendimą vieną iš dviejų – arba kurti bendrą ateitį,ir apsigyventi kartu,arba skirtis… Nes šiaip juk dažnu atveju santykiai per atstumą pasmerkti žlugti… Bet mes kadangi jautėm ir matėm,kad norim būti kartu,norim statyti mūsų santykius toliau,tad ir teko pasiryžti apsigyventi kartu Na,ir ačiū Dievui,viskas yra gerai Buitis nesugadino visko. Greitai jau švęsime metines Kaip vedame bendrą ūkį Na o po kelių metukų,kai tik turėsime galimybes,įteisinsime savo santykius. O kol kas gyvensim taip.

Manau cia nuo zmogaus priklauso,jei nori tikrai tai valio. Mes pradejom kartu kai as baigiau 12 o jis kolegija,tai po metu draugystes. Dabar jau 5metai kartu. Pacioje pradzioje visai nebuvo pykciu,kokius pirmus metus. Nu o dabar visko buna,nera namu be dumu.

Puse metų gyvenam, dar neapsišlifavom.

apsigyvenom po 4,5 metų draugystės, jau greitai bus metai kaip kartu gyvenam. Nuo pat pradžių viskas gerai buvo

Pradzioj tai buvo PADEK DIEVE… Tikrai labai sunku, bet jau beveik penki metai ir vis geriau ir geriau, taip sakant apsislifavom