Tai kaip vis tik ten su tais bučiniais?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visoms. Turiu čia tokį klausimą. Kaip išdrįsti pabučiuot vaikiną po pasimatymo? Nes ir jis nedrįsta ir aš nedrąsi esu. Kaip maždaug jam kūno kalba ar kaip, parodyti, kad tikrai neatstumsiu jo? Kaip jūs darėt? Ir šiaip, papasakokit kokių istorijų iš jūsų pirmųjų bučinių su patinkančiais žmonėm, labai įdomu. Gal pasisemsiu idėjų kokių dėkui
Šypsokis, nebūk susigūžusi, tada jis supras, kad gali prie tavęs priartėt ir nesitikėt antausio
Aš atsisveikinant apsikabinau ir į skruostą pabučiavau pirmą kartą
pirmas bucinys su dabartiniu mylimuoju tai buvo gal nevykes, nes jo lupos ir burna dideles labai, tai jauciaus kaip nuciulpta DD tiesiog sypsokis ir pries atsisveikinant daryk tokias pauzes, ziurek i akis, i lupas, susipras ;]]]
Oi, prisiminiau vieną bernelį, kuris taip ir neišdrįso manęs pabučiuoti. Tai galiausiai pasakė – ai, kadangi aš bijau, tai pabučiuosi pati, nes tu drąsesnė. Tai ką aš žinau… Nelabai kaip nuskambėjo. O šiaip, manau narės annalyg pateikta idėja gera
man irgi panašiai buvo… Susirašinėjam sms’ais, bučkiai po kiekvieno sakinio, prieš miegą parašai: Labanakt, bučkis *** o realiai susitikę abu į skirtingas puses akis nuleidę žiūrėdavom paauglystės bėdos
Man tai patinka tas jo toks nedrąsumas, bet tiesiog AAAA, kaip norisi jį pabučiuot, bet ir pačiai labai nedrąsu. nes vis prisigalvoju: jei nepataikysiu į lūpas iš tos baimės? o jei jis nesitikės ir kaip tik ką nors tuo metu sakys.. ar dar kažkas. Bailiukė esu kaip reikiant
Aš paėmiau ir paklausiau, o bučkio neduosi? Tada ir jam drąsiau buvo, ir aš gavau, ko norėjau Man bent šitas suveikdavo visad Jei patinkant vienas kitam, tai manau suveiks
As atsimenu, susitikom, visa diena kartu praleidom neisdrise pasibuciuot, bet atsisveikinant apsikabinim ir tada pykst pokst
Su dabartiniu vaikinu tai buvo taip, kad jau aišku po susitikinėjimo normalaus vieną kartą sėdėjom, jis man galutinai išsipasakojo ką jaučia ir pabučiavo. Nors viskas seniai buvo aišku, bet vis tiek labai keista buvo
Prisigalvok visokių scenarijų Bučkiai patys prašosi, kai būnat vienas prieš kitą, kalbatės ką nors meiliai. Arba atsisveikinant paimk ir nepaleisk jo rankos, gal susipras
Arba tiesiog kai pamatysi,kad visai tinkamas momentas, liepk jam užsimerkt ir pabučiuok
Nors aš pati atsimenu kaip buvo su tais bučiniais 14 DD Ir kokio idiotiškumo pirmas bučinys buvo irgi atsimenu
O man mano pirmas bučinys buvo labai mielas. Irgi nebuvau iš drąsiųjų, bet kažkaip persilaužiau per save. Jau atsisveikindinėjom, stoviniavom prie mano laiptinės. Sakau jam: užsimerk ir neatsimerk.
jis užsimerkė, o aš jį švelniai pabučiavau, ir nubėgau namo. pro mažą langelį laiptinės duryse dar paslapčia stebėjau kaip jis nedrąsiai atsimerkia ir apsidairęs manęs neranda. Paskui gavau labai mielą žinutę. Sakė, kad dar ilgai nebūtų drįsęs pabučiuot
Tai dziaukis kad nepuola taves buciuot, kad nera mergisius, tik grabinetis ir t.t. Tegu pirma papraso taves but jo mergina.
Gera tema, pakelsiu
Mano vaikinas paklausė ar noriu su juo draugauti ir pasakė, jeigu taip, kad jį pabučiuočiau. Tai teko bučiuoti
Man buvo taip, kad apsikabinom, jau atsisveikinom, as apsisukau eiti namo, bet sugrizau prie jo, pasakiau kad pamirsau padaryt viena dalyka ir pabuciavau
pasakyk noriu kad mane pabuciuotum ir vaikinas netures kur detis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
