Taip norisi tos meilės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki,
rašau čia, tikėdamasis, jog iš čia esančių sulauksiu patarimų. O galbūt kas nors yra išgyvenę tai.
Problema yra ta, kad nesu turėjęs panelės, jokių šiltų santykių, visiškai nieko, apskritai panelių kaip draugių net nelabai turiu.. Man jau 18 metų, o aš vis dar nieko neturėjęs, apie tai pagalvojus apima toks žlugdantis jausmas. Sakysite nebandžiau susirasti panelės? Ahh, dar ir kaip bandžiau, bet viskas šuniui ant uodegos, turbūt todėl, kad mano asmenybės bruožai netenkina panelių, esu nedrąsus, drovus, trūksta pasitikėjimo savimi, neiškalbus, geros dūšios žmogus, kalbant apie išorę didžiausias mano minusas manau tas, jog esu žemas. Visi šie požymiai manau ir atitolina mane nuo panelių, o taip noris tos meilės. Nežinau ką daryti, bandau keistis, bet niekaip neperlipu per save, atrodo jog aš užkeiktas kažkoks. Taigi gal kam yra ar buvo panaši situacija. Kaip elgėtės? Nes aš jau baigiu išprotėt. depresija atrodo prasidės..
Nesikeisk, o ugdyk save kaip asmenybę. Manau, kad čia tikrai atsiras merginų, kurios norėtų su tavim pabendrauti, tad anonimą nusiimk. Būk tuo, kas esi. Daryk tai, kas patinka ir tave veža. Kad ir koks bandysi būt kitoks su žmonėmis, ankščiau ar vėliau išlis visi galai. Juk kiekvienas esame savaip įdomus ir atsiras panelė, kuriai tu patiksi būtent toks, koks esi, ir žemas, ir kūdas ir storas ir drovus ir pats drąsiausias. Svarbiausia būti savimi. Realybėje sunkiau susirast, tad internete yra krūva puslapių pažinčių, užkalbink kokią patikusią. Mergina, su kuria draugauju dabar (nors turim šiokių tokių bėdų dabar ir tikrai labai skauda…) susipažinome per counter-strike. Bendravom tris metus, buvo visko, kol tapom pora. ką noriu pasakyt, jog viskas vyksta su priežastimi. Neturi merginos, vadinasi turi daugiau laiko atrasti save, realizuoti ir t.t. o mergina žinai, papildomas galvos skausmas bet kokiu atveju. Idealių santykių nebūna, tik pasakose. Kai tai patirsi, bus laikas, kada tikrai norėsi būt geriau vienas, nei su kuo nors.
Parašyk į pm, anonime
jooo atsirastu, tik nebuk anonimas! :p
Su internetiniais bendravimais apsiriboju kol kas, esu bendravęs su viena panele, bendravom smagiai, gražiai iki kol atėjo susitikimo diena. Aš tiesiog nenuėjau, tuo viskas ir pasibaigė, tiesiog neperlipau per save, tad nenoriu daugiau skaudinti nei savęs, nei kitų
ir ikelk nuotrauka
nu cia dabar.. taip norisi tau tos meiles, bet susitikt negali..
Patikėk. Pats tą patyriau, kai tiesiog bijai susitikti. Ne dėl to, jog bijai, jog susimausi ir t.t. o bijai, nes jeigu virtualiai bendrauji nuostabiai, tai baimė yra, jog susitikus tas bendravimas pasikeis, o mintys sukasi ties tuo, jog pasikeis į blogąją pusę, nutrūks ir t.t. dėl to dažnas bijo peržengti tą ribą. Aš pats irgi drovus, ir prireikė nemažai laiko, jog susitikti ir bendravimas tapo visai kitoks.Šiek tiek blogesnis. Bet viskas susitvarkys, tikiuosi. Esmė, kad čia reikia rasti labai gerą draugą visų pirma. Kuriuo su laiku pradedi pasitikėti, jam atsiverti ir t.t. tada baimė tik mažėja ir mažėja. Autorius, mano galva, tokios dar neturėjo, kuria pasitikėtų taip, kad nebūtų baimės susitikti ir tokios, prieš kuria nereikėtų būti klastotei, o būti tiesiog tuo, kuo esi.
Norėtuos tave iš nugaros stipriai pastumt, kad nebesimuistytum ir neišsisukinėtum, o į priekį judėtum. Šiandien 18, rytoj 28, poryt 38… gyvenimas bėga pro šalį, o tu žiobsai, lauki stebuklo..
labai puikiai pastebėjai, iš tiesų, permečiau savo vasarą, apskritai metus savo paauglystės, tai po velnių tikrai nėra ko norėt, jog turėčiau panelę, kai didesnę laiko dalį (vasaros) praleidžiu su šeima, namie. Draugų ne per daugiausiai turiu, bet gerai, kad išvis turiu, tai su jais į savaitę po 2 kartus maždaug tik susitinku.
nu bet perlipt tai vis tiek jis tures save,anksciau ar veliau, ar ne taip? sakai,reikia tureti drauga visu pirma.. tai zinoma, bet realu drauga, o ne virtualu. kaip gali 100proc pasitiketi virtualiu draugu,jei negali pasitiketi kartais net savo artimaisiais?
Išvis, kuo gali pasitikėt tai tik savim, daugiau niekuo.
as puikiai suprantu, kad zmones bijo susitikti, nes gali neberasti zodziu, gali atsirasti nejauki tyla.. daugumai taip buna, tai normalus dalykas, kurio nereiketu bijoti tam,kad to isvengtu autorius, is pradziu reikia nugaleti baime, perlipti save, itikinti save, kad galbut kazkas iseis su ta mergina, galbut viskas bus gerai, ir reikia planuoti diena kartu su ta mergina, o ne susitinkam ir sugalvosim, nes tada ir prasideda: nu, ka veikiam? – nezinau.- ir as nezinau. ir viskas tuo ir pasibaigia.
tai ir pradek ugdyti ta pasitikejima savimi, nes tau jo truksta, kad isdristum susitikti galbut su savo svajoniu panele
as ne autorius
Atsiprašau.
Autoriau, iš kur būsi?
Parasyk i až, autoriau:-)
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
