tarnybinis romanas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visoms. Bandysiu trumpai nupasakot situaciją. Taigi aš su bendradarbiu pastaruoju metu suartėjom, ilgesni pokalbiai apie gyvenimą, tapom atviresni vienas kitam, pasipasakojam, viskas būtų kaip ir gerai, kai keletą kartų buvom labai suartėję (ta prasme vos nepasibučiavom), tačiau vieną kartą sutrukdė vienas kolega, kitą kartą kažkaip patys atsikvošėjom ir išsiskirstėm. Viskas būtų kaip ir gerai, bet bijau to vadinamo tarnybinio romano. O ką jei nepavyks niekas? Tada dabar mano labai mėgstamas darbas taps kančia, nes nuolat matysimės ir kitų kolegų žvilgsniai.. Gal kuriai iš jūsų buvo tokia pati situacija? Kaip jūs tuomet elgiatės?
save gerbianti moteris neprasides su vedusiu vyru , tad nėra cia ko net mastyti.
Nezinos neskaudes ane ?
jei valstybine, tai i kita vieta galesi persikelt parasius prasyma, su gera priezastym o jei jis turi zmona…. tai fui tau…. nu vyrai gi silpnavaliai, buk supratinga bent jo zmonai, isivaizduok jei tavo vyra kokia zavuole priglobotu
na kai jo zmona atsiaus i darba ir tau nupes kaltuna – ka tada darysi ir kaip ziuresi bendradarbiams i akis?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
