Žodžiu, reikalas toks, kad tėvai visai nesirūpina butu, kuriame gyvename. pinigėlių ne milijonai, tačiau būtiniausiems remonto darbams tikrai užtektų. Man gėda, kad gyvenu tokiam netvarkingam bute, tačiau ne tiek, kiek gėda, man yra nemalonu pačiai. Pati stengiuosi uzmaskuoti baisiausias vietas įvairiais būdais, nusipirkau gražias užuolaidas, įvairių niekučių, tačiau viskas atrodo tiesiog dar kvailiau šalia baisių sienų ir pelėsių. Pati savo jėgomis susiremontuoti kambario negaliu, nes neuztektų perdažyti lubas ar užklijuoti naujus tapetus, lubose yra skylė, sutrūkinėje dryžiai, ant sienų pelėsiai ir jviena tiesiog slampa, nauji tapetai būtų pinigų išmetimas į balą, nes ir jiems tas pats nutiktų. Yra dar viena problema, mano kambaryje (kurį įsikūriau tiesiog galima sakyti iš tamsaus kambario, užversto nereikalingais daiktaos) yra didele spinta, pilna tevams nereikalingų rūbų, kurios jie nesutinka perkelti į kitą kambarį, nes atseit nėra kur. Tačiau ta spinta jų ir taip baisių kambarių ne ką tesugadintų. Dar labai juokinga tai, kad mama stebisi, jog nepasikviečiu į namus klasiokių ir savo draugo, nesupažindinu, nors draugaujam jau beveik du metus. Nuo minties, kad šdraugai pamatytų tokius mano namus man tiesiog nugara pagaugais nueina ir tiesiog neturiu žodžių, tinkamų atsakyti į mamos klausimą.

Iš esmės turbūt jūsu nieko ir neklausiu, nes nelabai matau išeitį ar galimus patarimus, tad tiesiog norejau pasiguosti.