taip ir nulėmė. bet studijuoju paskutinę nesąmonę.

Oooj dar ir kaip bandė, labai priešinosi mano pasirinkimui, bet aš užsispyrus buvau, įrodinėjau geriausias to puses ir visgi nepasidaviau jų įtakai.

Tik del tevu spaudimo ir stojau. Buvo patarimas ir apie konkrecias studijas , bet labiau mano pasirinkimas.

Tėvai visiškai nesikišo į mano pasirinkimą. Leido rinktis pačiai ir manimi pasitikėjo.

kisosi visalaika, kol meciau mokslus isvis nes nebenorejau girdet

Esu dvyliktoj klasėj, svarstau galimybes, kur galėčiau ir norėčiau stoti, tėvai absoliučiai įtakos nedaro, palieka laisvę pasirinkti pačiai, sakė, kad palaikys, kad ir ką pasirinkčiau.

Visada palaikė norus ir sakė kad tai mano pasirinkimas

rinkausi tik as.

as buvau pasirinkus, bet po kiek laiko norejau mesti, bet tevai spaude, kad baigciau, nu ir ka baigus nesvajoju ta darba dirbti…zdz cia gyvenimo klaida, kad ne ta pasirinkau

Leido rinktis pačiai, nieko neliepė ir nespaudė, bet vistiek pasirinkau studijuot didžiausią šūdą.

Pats pasirinkau.

Mano tėvai labai nustebo, kai sužinojo, kad į proftechinę mokytis neinu po 10 klasių studijuoju informatiką, tai tėvas tvirtai įsitikinęs, jog mano darbas bus kaip filme matrica Man tėvai visiškai jokios įtakos šiuo klausimu nepadarė

Nenulėmė, nesikišo į mano sprendimus. O gaila, reikėjo geriau kažką man griežtai patart, nes visišką nesąmonę išsirinkau :/

Nulėmė, studijavau ne tą dalyką, kuris man buvo prie širdies. Bet po kurio laiko planuoju stoti vėl mokytis.

Aš ir šūdą išsirinkau, bet jie per daug nepergyvena, sakė vistiek pagal spec nedirbsiu