Jei trumpai, vienas iš tėvų turi PSD skolą valstybei. Sumokėti ją neturi iš ko. Pragyvenimui užtenka, bet skoloms ne. Dėl šios priežasties tas šeimos narys neina pas daktarus, nors problemų su sveikata turi nemažai. Aš viduje sprendžiu dilemą, ką su tuo daryti. Esu vienas vaikas šeimoje. Kilo mintis, o gal turėčiau apmokėti tą skolą. Pačios situacija normali, viskam užtenka, tačiau dar neturiu būsto, esu nedaug keliavusi gyvenime, ant ko daugiausia taupau. Santaupų turiu, tačiau jos pačios juodai dienai, atvejams, jei netekčiau darbo ar vienai kitai kelionei, taip pat būsto įnašui. Nežinau ką šiuo atveju daryti. Ilgai vadovavausi mintimi, kad kiekvienas esame atsakingas už savo gyvenimą ir tvarkomės kaip išmanom bei pasekmės netinkamų sprendimų priklauso tik mum. Iš kitos pusės dėl to nesigydymo galiu anksčiau laiko prarasti šeimos narį ir nežinau, ar galėsiu sau atleisti, kad neskyriau pinigų. Kitas dalykas, neaišku, kiek gydysis ir ar rūpinsis sveikata, nes kitas šeimos narys turi tam galimybes, taip pat yra šiokių tokių problemų, tačiau irgi vangiai rūpinasi savo sveikata. Žinant jų požiūrį ir nesirūpinimą savimi galimas variantas, kad vis tiek tas ėjimas pas daktarus gali būti minimalus, aš to nežinau. Ar jie sutiktų su tuo skolos mokėjimu iš mano pinigu irgi nežinau. Dydžio irgi nežinau, nes nesijungia pasitikrinti. Dydis gali būti labai nemažas, nes tai skolos nuo pat tada, kai sodra perėmė šį mokestį, o ir neiašku, ar anstoliams nepriduota, gyvena ne ten kur deklaruoti, tad laiškai neateina. Ką daryti tokioje situacijoje? Šis klausimas mane ėda iš vidaus ne vienus metus, o dabar ypač suaštrėjo jiem senstant.