Tiesiog ar bandytumėt dar kažką..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas kiekvienai kuri užeis , ir ačiū visoms, kurios tiesiog patars.
Jaučiuos išties labai blogai, ir viską iškart tiesiog pateiksiu konkrečiais faktais.
Draugaujam metus. Paskutiniu metu daug pykstamės. Dėl mūsų ištisų nesutarimų kalta tik aš. Nes buvau viskuo nepatenkinta, perdaug pavydėjau, šaukiau. Bet jis NIEKADA netesėjo man pažadų ilgiau nei savaitę. Mano piktumui buvo ir kitų priežasčių. Aš be jo negaliu gyventi, beprotiškai jį myliu. Esmė: šiandien sako, kažkas su mumis darosi . Kai paklausiau kas, pasakė, kad turbūt mažiau myli, todėl toks kitoks pasidarė . Sako, kad viską galima sutvarkyti. Kad jis mane TIKRAI nori turėti, kad tai nėra vien tik prisirišimas jam. Jis tvirtina, kad JAUSMAS YRA.Sutvarkyt tai sutvarkyt. Bet… Esu ant tiek jautri, kad ”turbūt mažiau myli” mane smaugia iš vidaus, tampo iš visų pusių baisiausias skausmas.O jūs, Gelbėtumėt draugystę? Išgelbėjusios, pamirštumėt, kad kažkada ” nebe taip JUS MYLEJO ” ? Nežinau kaip susiimti. Man labai sunku .
Nesitikiu nuoširdžių patarimų iš poxuisčių, kurios retai rimtai nervinasi, verkia, ar galvoja kas kaip . Norėčiau būti poxuiste ir aš. Bet man ne tik kad skaudu jog nebe taip myli, kad taip tolsta, kad vengia, bet dar tie žodžiai – kaip aštriausias peilis. Ar jūs tokius žodžius lengvai pamirštumėt? ….
Jau ir taip pykčius kiek laiko išgyvenu
Neskaičiau, ką kitos rašė ir patarinėjo, nes pačiai labai artima tema ir norėjosi kuo greičiau pasakyti – nedarykit klaidos, viską išsiaiškinsite, viską pereisite. Ir mažiau dėmesio rodymas, kaip kažkuri patarė, tikrai nepadės. Stenkitės keistis, jei šitas žmogus jums rūpi. O, kad rūpi, nė neabejoju, nes tikrai tiek nestresuotumėt.
Pati panašią krizę išgyvenau su vaikinu, tiksliau, buvo LYGIAI tokia pati situacija – aš vis ginčydavausi, pykdavau, o jis pasakė, kad jo jausmai man nebe tokie, kaip seniau. Ir ką gi, mečiau aš viską, tikėdamasi, jog apsiramins ir supras, kad jam manęs reikia. Nebuvo nė dienos per pusantrų metų, kad nebūčiau gailėjusis tokio sprendimo. Na, laiko atgal nebepasuksi.
Tad tikrai stenkitės, pabūkite dviese, nuveikite kažką ypatingo, neleiskite kažkokiems kvailiems ginčams imti jūsų santykiuose viršaus. Svarbiausia, kalbėkitės. Ir daug daug dėmesio rodykite. Manau jūsų antrajai pusei ne mažiau skauda širdį.
Tiesiog, atsakykite sau nuoširdžiai į klausimą – ar tikrai nesigailėsite, jei šis žmogus išeis iš jūsų gyvenimo, ar nieko netrūks, jei nebegalėsite jo apkabinti, pabučiuoti?
Nusivalyk ašaras ir tapk tokia kaip draugystės pradžioj. Būk tokiA kokios ne vien jis norėtų. Ir tada išgirsi žodžius “AŠ TAVE MYLIU LABIAU NEI BET KADA”
Mes kartu 3 metus. Kiek pas mus pykciu, kiek asaru ir is mano, ir is jo puses buvo..) Zinok, kad nevisad jie sako tai, ka istikruju jaucia. Kartais is pykcio lepteli kazka ne taip, kaip mums noretusi. Tavo vietoje, leisciau jam siek tiek atsipusti ir pabuti vienam (tarkim rodyciau maziau demesio), jog pajaustu, kad visdelto Tave jis myli ne ka maziau, nei Tu ji Sitaip smarkiai nepergyvenk, viskas bus gerai, sekmes !
‘Aš be jo negaliu gyventi, beprotiškai jį myliu.’
Kol neišmoksi gyvent be jo, tol tikrai negalėsi būti su juo. Rimtai. Visada būsi apsėsta paranojiškų minčių ‘kas, o jeigu’ ir nebeliks vietos džiaugsmui. Valdykis ir mylėk mažiau.
manau,kad po puses metu dar maziau myles!tiesiog ne tavo zmogusgal gali parasyti savo ir draugo zodiako zenklus?
Žinok, pas vyrus visiškai kitokia psichologija Krisdama jam po kojomis tu dar labiau sumažinsi jo susidomėjimą tavimi. Dabar išsiverk, o ryt tapk ta, kurios nori visi
Baik šaukti jo ir aiškinti jam savas tiesas – visa tai vyrai priima kaip zyzimą, o zyzimas jiems yra gyva bėda, problema, ir tą problemą jie sprendžia nekreipdami į ją dėmesio, t.y. visiškai neišloši, kaip tik – pralaimi Baik jį vaikytis ir išmok gyventi be jo (ar bent rodyk jam tai!). Na, tu turi parodyti, jog jis tave daro laimingą, tačiau nereikėtų leisti jam pamiršti, jog ir be jo tavasis gyvenimas nesikeičia. Būk paslaptinga – nerodyk šitokios vargšės reakcijos į jo žodžius, jog jo jausmai tau šiek tiek išblėsę. Geriau santūriai nusišypsok jam ir padėkok už išdrįstą pasakyti tiesą Nereikalauk iš savo vaikino per daug, neribok jo laisvės, netapk našta jam, vyrai, tai pajutę, pradeda elgtis kaip paaugliai, maištauja ir daro priešingai. Nesakau, jog turi būti šalta, tačiau turi tapti nerūpestinga (jo akyse ), nedaryti, ko nenori, planuoti savo laiką, turėti savus draugus ir su jais leisti tiek pat laiko, kiek ir su vaikinu. Be to, geriausia išsiaiškinti tiesą ne per rimtą pokalbį (vyrai juos blokuoja, dažniausiai neišgirsta nė pusės to, ką sakote), o per lengvą draugų pokalbį, per kurį turi būti santūri, bet miela ir nuoširdi. Pradžia tame persilaužime iš mielos pasiklojusios it kilimėlis panelės gali būti sunki, tačiau rezultatai ateityje – visgi neįtikėtini Sugrįš visos meilės, su dideliu kaupu! Sėkmės
Autorei linkiu stiprybes, manau dauguma musu yra tai patyre, bet juk zinote posaki “kas musu nenuzudo, tas padaro stipresnius” lygiai tas pats ir su santykiais
auksake , ka is zodiako zenklu gali pasakyti?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
