Sveiki. Draugavau su vaikinu virš metų, viskas buvo labai gerai ir gražu, santykiai būtų buvę tiesiog idealūs, tačiau aš jo nemylėjau, dėl to palikau. Jis man buvo pirmas vaikinas sekso prasme. Beje ir vienintelis. Vėliau pradėjau leisti laiką su kitu vaikinu, na, neoficialiai pradraugavom apie pusę metų. Tačiau vėlgi, supratau, kad nemyliu, taip pat išsiskyriau. (Suprantu, kad skamba tikrai ne kaip, bet yra kaip yra). Su pastaruoju lytinių santykių neturėjau, nes nebuvo tokio pasitikėjimo, kokį jaučiau su pirmuoju. Tiesiog negalėjau jo taip prisileisti, o ir šiaip viskas vystėsi pas mus labai labai lėtai (ta prasme net ir nebuvo progos galima sakyti). O temos esmė visai paprasta. Tiesiog norėčiau išgirsti protingų nuomonių, galbūt ir iš patirties galės kas nors ką nors papasakoti. Žinoma, darysiu vis tiek, kaip pati nuspręsiu, tačiau vis dėlto įdomu ką mano labiau patyrusios nei aš. Visgi, nesu niekada susidūrusi su tuo. Taigi, kadangi esu jauna, ir trykštu energija, paskutiniais mėnesiais tiesiog supratau, kad man labai trūksta sekso. Tiesiog norisi to. Neturėjau lytinių santykių 9-10mėn. Ir turiu 100proc. galimybę susitikti su buvusiuoju, ir palaikyti tik tokius santykius. Tačiau, jis man vis dar neabejingas, mane tai stabdo. Taip išeina, kad aš juo naudojuosi? Bet jei mes taip susitarsime ir jis sutiks? Ir ar man išeis persilaužti, ir nekreipti į tokį dalyką dėmesio, tiesiog mėgautis tuo? Man taip būtų lengviausia, aš prie jo pripratus, juo pasitikiu, nebijau visiškai nieko ir t.t. Bet bet… Už valandos susitikti siūlė, sakiau pagalvosiu. 😕 Tiesa, net nežinau ar išdrįsčiau jam taip pasiūlyt.