Tik mintys. Skauda.

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Tik mintys. Skauda.

Tik mintys. Skauda.

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Gyvenimas įdomus. Gyveni, stebi aplinkinius, susipažįsti su naujais žmonėmis, matai įsimylėjusias poras ir net nepagalvoji, kad kartą sutiktas žmogus gali apversti tavo gyvenimą aukštyn kojomis. Rodos praeina vos keletas savaičių kai tik pradedi pažinti žmogų ir jau tada supranti, kad pradedi keistis, keičiasi mąstymas, keičiasi požiūris į gyvenimą ir suvoki, kad įvyko tai, apie ką niekada negalėjai pagalvoti. Įsimyli. Viskas apsiverčia šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu, pasaulis nušvinta, kiekviena diena – lyg pasaka, švyti iš laimės, o mintyse tik vienas žmogus. Praeina dar šiek tiek laiko, supranti, kad įsimylėjai netinkamą žmogų, bet jau būna per vėlu ir pamatyti jį, pasidaro taip pat svarbu kaip įkvėpti oro.

Gyveni ir mokaisi, byloja protėviai. Bet kodėl negalime pasimokyti iš svetimų klaidų ir neįklimpti į problemas, kurios kasdien klampina tave vis giliau, kol galiausiai panardina taip, kad nebegali blaiviai mąstyti ir įkvėpti gryno oro. Pasineri į savo sukurtą pasaulį, nebematai žmonių, kuriuos skaudini, matai save ir tik save, bandai kurti savo laimę, kuri vėl ir vėl griūna žemiau pamatų. Vis statai laimę iš naujo, bet ji griūva. Griūva. Vėl griūva. O tu vėl atsitiesi ir kyli iš purvų, tik kaskart vis labiau išsitepęs. Galiausiai tavo kūnas pasidaro per daug sunkus ir per daug išsitepęs, kad sugebėtum atsistoti ir vėl siekti laimės viršūnės. Sugebi tik pakelti galvą, purvinomis rankomis atsitiesti nuo žemės ir traiškanotomis, išverktomis akimis bandai ieškoti šviesos, kuri vėl padės tavo silpnam, suglebusiam kūnui atsistoti ir vėl ieškoti laimės grūdelio. Prisimeni žmogų, kuris tau suteikė tiek daug: užaugino tave kaip asmenybę, tavo odą pavertė šarvais, kurie nuo šiol saugo tave nuo tokių žmonių ir užgrūdino širdį, kuri dabar it plienas, pro kurį rodos nebeįmanoma prasiveržti. Suvoki, kad ir kaip toli bebūsi nuo to žmogaus, jus vis tiek sies tas pats dangus, tos pačios žvaigždės į kurias žiūrėjote šiltą vasaros naktį, tas pats menulis, kuris rodos priklausė tik tau ir jam.. Palaiminti idijotai, kuriems niekas nerūpi.

(nežinomas) (archyvas)

o gi visa tai galima apibudinti vienu sakiniu – GYVENIMO PATIRTIS \\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

(nežinomas) (archyvas)

buk stipri

(nežinomas) (archyvas)

Moteris negali sau leisti atsikelti kiekvieną kartą vis purvinesnė… griūti ir keltis, retkarčiais būti įminta į purvą ar mėšlą – taip. Pasitaiko. Dažnai. Bet moteris turi išmokti atsikelti taip, kad niekas net nesuprastų, kaip smarkiai ji užsigavo, susitepė ar nusivylė. Ji privalo atsikelti PASITAISYTI KARŪNĄ ir vėl – pradėti viską iš naujo. Kad ir labai sunku, kad ir nebepakeliama, jei reikia – tyliai patūnoti, “išsilaižyti žaizdas” ir … pirmyn. Taip, gyvenimo patirtis padarys savo. Pradžiojesvarbu žinoti, kad jokiais būdais negali sau leisti nepakilti.

(anonimas) (archyvas)

Kažkaip net gera pasidarė čia parašius. Nežinau kaip atsistiesti, bet viskas atrodo sumauta ir nespalvota. Rašau dienoraštį, tol kol rašau – gera, išlieju visas mintis, bet tik iki tol kol užverčiu jį ir padedu rašiklį į šoną..

(nežinomas) (archyvas)

Tereikia suvokti, kad , deja, toks yravisų gyvenimas. Dažniausiai patys turime jį spalvinti, kartais paspalvina likimas Neužsiciklinkite “ant savo bėdų” ir nesėkmių. Paliūdėjote, padūsavote, ir užtenka. Stenkitės nesidairyti atgal – tas nieko neduos. Deja, visi mokosi tik iš savų klaidų (manau, kad kitaip ir neįmanoma, paskui galima tik “susitikslinti” su kitų patirtimi;) ), jei tu vienaip ar kitaip nepasielgsi, tai, kaip žinosi, ar pasielgei tinkamai…

(nežinomas) (archyvas)

Jauciuosi taip pat, autore. Jei nori, parasyk. Pasiguosime

(nežinomas) (archyvas)

praejo dar tik 4 menesiai, skauda….nors esu suaugusi “teta”, skauda…niekas to nemato ir nezino..