Šiandien kiek daug prisiskaičiau tokių temų apie meilę. Net suminkštėjau man labai įdomus tas jausmas, koks jis yra kai sutinkti tą vienintelį. Aš jaučiu, kad vienas toks huliganas yra, kuriam aš nelabai rūpiu, bet jis išplešė iš manęs didžiulį gabalą širdies. Nežinau kaip atsigauti, padėkit

Ir ką daryt, kai buvai sutikusi TĄ, dėl kurio visas kūnas nueina pagaugais ir tu nori bėgti apkabinti, tačiau jūs nesate kartu ? Ir nežinau jau priemonių ką galima pakeisti, nes jis pats pasakė kad su manimi jaučia didžiulį ryšį, įsimylėjęs 100% buvo, bet iškeitė į kekšytė kuri jam davė, pirmesnė jį pabučiavo… tai viliuos ,kad gal išsiskirs artimesniu metu ir gal kada nors..:/ Nors gal ir mastau jam KADANORS parašyti ?KĄ DARYTI M?)) Bet jis galvoja turbūt, jog vyruką susiradau,dar tokiu pačiu vardu kaip jo, draugas matyt pasakė.Na ir tikiu kad visiškai abejingas jis nėra.Deja.

Net prieš kelias dienas pamačiusi jį ir jo šypseną nežinau ką galėjau padaryti, tai už kampo apsiverkiau truputuką įkaušusi ,prisiminus gerus laikus šią žiemą..

Patikėsiu, kai sutiksiu tokį žmogų, dabar netikiu

As jau sutikau ta vieninteli, tikrai tikiu Tai zmogus, del kurio galiu padaryti viska. Atsisveikinimai sunkiausi su juo, nors zinau, kad kita diena vistiek ji pamatysiu. Bet jau paskutinis menuo mums kartu liko, nes isvaziuoju studijuoti i kita miesta ir zinau, kad taip daznai nebesusitiksim, del to labai sirdute skauda. O liudniausia, kad ir to menesio negaliu atiduoti jam, nes dirbu nuo ryto iki pat nakties praktiskai be laisvu dienu, taigi pabunam tik per kelione namo. Siandien mums du metukai sukako, o as net negaliu jokiu staigmenu padaryti, graziai pamineti, nes ir vel sedziu darbe… Eisiu tuoj laisko jam rasyti, bent graziais zodeliais palepinsiu Meile tikrai yra ir jis man tai irode )

Su savo meile mes kartu jau daugiau nei trys metai. Tai buvo tikrai meile is pirmo zvilgsnio. Vos tik jis iejo pro mano duris man tiesiog pakirto kelius. O koks svaigus buvo visas tas susipazinimo, viliojimo, pirmo apkabinimo, bucinio laikas… Su juo as be galo laiminga, jis tiesiog pastate mane ant koju ir yra mano ramstis visur ir visada. Jis apskritai yra toks zmogus, kuriam yra labai svarbu, kad zmones butu laimingi, turtingi vidumi, savo siela. Per siuos metus mes nesame nei karto rimtai susipyke, aisku, nesusipratimu pasitaikydavo, bet mums tiesiog neiseina pyktis, mes is karto snekames ir issisnekam.

Viena vakara skaitydama, 158-a karta perskaiciau Sv. Pauliaus laiska korintieciams ir supratau, kad prie kiekvieno teiginio as galiu deti pliusa, nes taip, mano meiles atveju jam ir yra.

,,Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kad buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nepasiduoda.”