Tikra meilė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kada ir kur sutikote savo tikrąją meilę? Man 19m. ir jau tikrai pradeda apimti neviltis, nes nesurandu tos tikros meilės, aplamai nesu turėjusi vaikino, nes bet ko turėti nenoriu.Tikrai nemaniau, kad būdama tokio amžiaus taip kalbėsiu, tačiau tokia realybė. Esmė ta, kad tikrai esu išranki, galbūt per daug, nors pati nesu tobulos išvaizdos ir tų vaikinų dėmesio nedaug sulaukiu, tačiau negalėčiau būti su žmogumi, kuris manęs nei kiek fiziškai netraukia, aišku noriu ir protingo, nes kitaip tas grožis greitai išgaruoja. Tačiau aplinkui daug gražių ir protingų merginų, tad į mane net dėmesio neatkreipia, kiek pastebėjau tai tos ilgakojės, aukštos merginos visada dėmesio sulaukia, o aš tikrai tuo nepasižymiu, esu neaukšta, dėl to dažnai pradedu kaltinti savo išvaizdą. Aplamai dabar visos draugės susirado vaikinus, o aš atrodo taip ir liksiu viena.
man 21 ir aš nesu turėjusi vaikino irgi. nelemta tai nelemta
O kokia tavo priežastis? Tiesiog dauguma atstumi ar kaip aš nesulauki dėmesio iš normalių vaikinų? Tiesą sakant aš visai galima sakyti nesulaukiu, na jeigu ir sulaukiu tai iš tokio kur išvaizda nepasižymi, aišku negalima spręsti vien iš jos, bet pabendravus mano nuomonė pasitvirtina. Tiesiog normaliai negalima padiskutuoti jokiomis temomis, bandau protingai pašnekėti, tačiau arba nesupranta, arba net neįdomu viskas, neįmanoma rasti bendros kalbos. Na, o tie normalesni tiesiog nekreipia dėmesio, nes aplink galima tikriausiai rasti geresnį variantą negu aš.
Mano aplinkoje daug merginu yra kurios ir neturejo vaikinu. daugumai jau arti 30 metu, tai kaip jom jaustis? ir ne, as ne vienuole, jos taip pat ne Pati pirma vaikina susiradau 19kos, draugyste truko menesi..tikroji meile (tesiasi iki dabar ir tikiuosi truks amzinai) atsirado man bunant 23iju.
kas juokingiausia, skaitau ką parašei ir toks jausmas, kad čia aš parašiau neturiu vaikino dėl absoliučiai identiškų priežasčių kaip ir tu. prieš kelis metus buvo taip, kad vienas vaikinukas man beprotiškai patiko, na ir per vieną tūsą išsiaiškinau, kad ir jam aš visai patinku, negalėjo manęs niekaip paleisti bet po to aš tiesiog susikalbėjau su juo sunkiai, visada turiu šią problemą kalbant su vaikinais. tai ir viskas tuom ir baigėsi forever alone su šimtu kačių jaučiu būsiu
As panasiai jausdavausi kaip ir jus autore, tik gal siek tiek anksciau pradejau apie tai galvot, t.y. budama 18 metu…Is tos nevilties, uzsiregistravau i draugas.lt, visos varo, kad ten visi bernai durneliai norintys tik vieno dalyko…nezinau, gal taip ir yra dabar, nes as jau tris metus ten nesilankiau, bet is savo patirties galiu pasakyt, kad ten galima rast ir perliuku, geraja prasme internetu susipazint man labiausiai patikdavo del to, kad tu perskaitai zmogaus anketa arba siek tiek pabendrauji, ir iskart gali suprast tinka tau zmogus ar ne, ta prasme ar jus esat panasios sielos zmones….man tai budavo labai svarbu, nes kaip ir jus, as esu labai isranki ir man ne bet koks vaikinas patikdavo. I susitikimus eidavau tik su tais kuriu bendravimas man tikrai patikdavo, ir dazniausiai netekdavo nusivilt, taip radau ir pirma meile, tris metus draugavom, taciau veliau atstumas isskyre, taip radau ir antra meile, kuris beje mokesi tam paciam universitete ir daznai su juo prasilenkdavom ten, taip radau ir trecia meile, savo suzadetini…pazystu daug poru kurie taip pat susipazino vienokiam ar kitokiam puslapi internete, manau nieko cia blogo, tad gal ir jus noresit pabandyt ten laimes ieskot
o pati stengies kazka daryt ar tiesiog lauki kol kazkoks vaikinas ateis ir prades kalbint o tu galesi rinktis ?
O ką man daryti, kartis, lipti ant kaklo? Kada yra proga tikrai pabendrauju, tačiau kai matau, kad neturi net menkiausio susidomėjimo manimi, tai jau bevertis reikalas kažką bandyti, jei nedominu visai.
opa
Aš irgi ilgai buvau viena, kai aplinkui jau draugės po kelis vaikinus pakeitę buvo Tiesiog specialiai niekad neieškojau, norėjau, kad atsirastų savaime iš niekur Pirmą savo vaikiną sutikau būdama beveik 20 m., kai išvykau studijuoti į Vilnių. Juokingiausia tai, kad jis iš mano gimtojo miesto ir mokėsi toj pačioj mokykloj, bet niekad iki tol jo mačius nebuvau Vadinasi, mokykloj dar ne laikas buvo jį sutikti O dabar sėkmingai jau virš 3 metų draugaujam
Geras, kaip faina!
visos kurios neturejot vaikino iki pilnametystes liksit visa gyvenima vienisos ir mirsit agonijoje.
Eh. Tau tik 19, kaip ir man, bet tave jau apima neviltis…
Neviltis, kad tave pasitiks tuzinas kačių, kai grįši namo. Kad kiekvieną dieną feisbuke matysi kaip tavo drauges lepina vaikinai. Kad liksi viena amžinai ir niekas tau stiklinės vandens neatneš…
Na būsiu visiška kiaulė (kriu kriu), bet nustokit visos kompleksuoti, kad kažkokios meilės dar neradot. Aš nesuprantu. Tik pradedat gyvenimą, nulipat tėvams nuo galvų, ieškot savo kelio, kam to berno ? Su laiku viskas ateis , arba neateis. Bet negali bliaut forume, kad esi vieniša ir tokia liksi. Nes nu tikrai nepyk, bet apgailėtina. Tobulink save, ieškok būdo visiškai save realizuoti, ugdyk save kaip jauną, nepriklausomą merginą, kurios kojos galbūt nėra kilometrinės, bet intelektas ir sumanumas neturi ribų. Sėkmės!
Tikra meile… Lengva ja rast, bet jei tas zmogus neatsako tuo paciu, tai nieko gero.
Aš irgi nesuprantu. Tik 19-kos, o jau senmergės (neįsižeiskit) ateitį įsivaizduojat. Ir 29 metų merginos netekėjusios būna, tokio amžiaus jau suprantu, kad galima pergyventi ir patarimo klausti. O dar trečios ir 30-ties nepergyvena, karjerą daro ir gyvena laimingos..
Sutikau 21m draugas.lt
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
