Maniškis važinėdamas taip po 6 sav. vos neprarado šeimos.

nesuprantu, kaip apsiženyjus galima kitą mėnesį išvažiuot 6 sav į Europą, o gimus vaikui, jam augant ir va turint pusė metų vis dar galima važinėt po tolimus reisus. nekalbant apie tai, kad vaikas nepažins po tiek laiko, o man sedėt ir laukt vyro 6sav vienai su vaiku, tai sorry…. vyras turi dirbti, bet vakarais ar bent savaitgaliais būti namuose su šeima. atrodo pagaliau sutarėm šiuo klausimu, kad po EU nebevažinės, o dirbs LT.

tai dabar vaikas gal dar labiau nepažins tėčio, jei išsiskirsit. Beto 6sav tai nėra labai jau daug, beto gal reikėjo tartis, kad dirbdamas pasidairytų darbo kitoje įmonėje, kur reisai galbūt būtų trumpesni arba išvis tik Lietuvoje, ir vyras vakaras leistų kartu su jumis, su savo šeima.

mano vyras irgi tolimuju reisu vairuptojas, tik ne ilguju, jo nebuna nuo sav iki 2 sav laiko.. su vaiku, kate ir sunim bunam namie, vaikui jau 2 metai, tai snd atsikelusi paklause, kur tete?! nera tetes? supanta ir ji, nors ir pypliuke..

ech..geriau nei gerai suprantu ta jausma kaip jautiesi. bet galiu pasakyti (kas siandien taves nepaguos dar tikrai), kad tos asaros ir noras verkti aprims su laiku.. veliau bus tik laukimas, ilgi pokalbiai skype ir tt.. mano situacija tokia, kad mano vaikinas yra Cekas, ir susitinkam karta i menesi.. visad kai tenka isvaziuot,arba kai jis isvaziuoja, labai sunku buna, kad ir kokie stiprus bandom but , ir zinom kad tai tik laikina, asareles sunku sustabdyt o si menesi tai isvis.. isvykes jis i kelione menesiuj.. i Kosta Rika.. kadangi ten keliauja , miega ir tt miskuose, tai savaime suprantama kad civilizacijos 0 ir jokio interneto ar tel rysio.. tai ka, ir sedziu ir galvoju kaip jam ten sekasi, ka jis mato, ir laukiu kada parasys. ir parase, per menesi kelis kartus buvo prisijunges (keleta naktu miegojo miesteliu viesbutukuose kur yra wifi).. issiilgus esu nerealiai !!!! ir stai,pagaliau, po 4 dienu jis grizta, o kita penktadieni as jau skrendu i cz!!! kaip dabar prisimenu, buvo taip sunku,kai zinojau, jog visa menesi teks sedet ir laukt, nes visa laika buvome prate sneketis per skype ir tt.. o stai, menesis jau praejo !!! oj… kaip gerai jauciuosi dabar.. beliko savaitele islaukt..

taigi, ka norejaju pasakyt.. paliudesi, paasaros, is kampo i kampa namie pavaiksciosi, bet pamatysi, kad kita savaite bus lengviau.. po poros dar lengviau.. ir taip tolyn tolyn, ir nepamatysi kaip vel busit kartu laikykis

Aciu uz demesi, sorry kad issipleciau

Aš savo draugo laukiau apie 8 mėnesius

Nepatiko laukti, daugiau nelaukčiau jokio vaikino

Na,mano draugės vyras išbūna Vokietijoj po 2mėn.Turi 2 vaikus,sūnui 2m,dukrai 1m.Sunku jiems,aišku,bet čia Lt sunku užsidirbt tiek,kad išeitų išlaikyt šeimą ir negalvot apie skolas ir rūpesčius.O maniškis važinėja į tolimus reisus 6ioms savaitėms,šįkart grįš po 7ių(jau rytoj ),bet aš jį pati ir pastūmėjau važiuot,dar keli kartai ir jau įpirksim savo butą.Vasarą kartu su juo važiuosiu.Po to dar truputį pataupysim,ir planuosim vaikučius,tada jau nebedirbs to darbo,važinės LT.Sunku jam,man irgi,bet neišsiduodu,palaikau,išsprendžiu visus rūpesčius pati,esu labai savarankiška.Kad ir kaip bebūtų,žinau,kad tai dėl mūsų ateities ir labai vertinu jo triūsą.

su suzadetiniu tokiuose santykiuose mes jau penkti metai, vazinejasi po uzsieni nuo pat draugystes pradzios, buvo kad ir 2-3 menesius nematydavau, karta ir 5 menesius, bet kol turejau veiklos laikas prabegdavo greitai, tik vakarais apimdavo nostalgija, pirmieji metai buvo labai sunkus, pykimasis del smulkmenu, skyrimaisi jog jo apsisprendimo nesuprasdavau, kol galiausiai pripratau ir susigyvenau su tuo, dabar viskas puiku

labai viliuosi, kad susigyvensiu, bet tie 3mesiai atrodo be galo daug…….