trečias pasaulinis
Kada artimiausiu metu gali kilti karas? ar esat tam pasiruose?
Tai kad jis jau kilęs. Nereikia čia tų temų kas savaitę naujų.
Baikit apie ta kara svajoti, vis kalbama ir kalbama,tarsi lauktu nesulauktu visi kada jis bus. Pavasaris uz lango, daug gyvenime dalyku nuostabiu neatrastu, daug reikia visiems ismokti, patirti, vertinkim dabarti, dziaukimes ja, o neplanuokim baisios ateities. Jeigu ir ateis ta baisi ateitis,mes kalbomis ir beimemis nepakeisime nieko. O jeigu neateis busime issvaiste nerimui savo brangu gyvenimo laika.
klausiu kada lietuvą pasieks.
Kategoriškai nesutinku. Reikia apsvarstyt visu galimus scenarijus ir adekvačiai pasiruošt. Kad ištikus nelaimei nereiktų svarstyt kas ir kaip, o jau žinotum, ar į rūsį eini, ar čiumpi kumprinę ir važiuoji į Lenkijos pasienį. Tuo labiau jei turi vaikų, augintinių, tai reik apsvarstyt, kokius daiktus būtina pasiimti, kur paliksi augintinius ar galėsi juos pasiimti ir t. t.
Nereikia drebėt, bet reikia racionaliai apgalvot viską ir pasiruošt. Nes paskui būna „ups, o nIeKas mAn neSaKė, kad kArAs gAli būti“.
Baikit apie ta kara svajoti, vis kalbama ir kalbama,tarsi lauktu nesulauktu visi kada jis bus. Pavasaris uz lango, daug gyvenime dalyku nuostabiu neatrastu, daug reikia visiems ismokti, patirti, vertinkim dabarti, dziaukimes ja, o neplanuokim baisios ateities. Jeigu ir ateis ta baisi ateitis,mes kalbomis ir beimemis nepakeisime nieko. O jeigu neateis busime issvaiste nerimui savo brangu gyvenimo laika.
nesu pasiruošusi visiškai
Kada artimiausiu metu gali kilti karas? ar esat tam pasiruose?
Kategoriškai nesutinku. Reikia apsvarstyt visu galimus scenarijus ir adekvačiai pasiruošt. Kad ištikus nelaimei nereiktų svarstyt kas ir kaip, o jau žinotum, ar į rūsį eini, ar čiumpi kumprinę ir važiuoji į Lenkijos pasienį. Tuo labiau jei turi vaikų, augintinių, tai reik apsvarstyt, kokius daiktus būtina pasiimti, kur paliksi augintinius ar galėsi juos pasiimti ir t. t.
Nereikia drebėt, bet reikia racionaliai apgalvot viską ir pasiruošt. Nes paskui būna „ups, o nIeKas mAn neSaKė, kad kArAs gAli būti“.Baikit apie ta kara svajoti, vis kalbama ir kalbama,tarsi lauktu nesulauktu visi kada jis bus. Pavasaris uz lango, daug gyvenime dalyku nuostabiu neatrastu, daug reikia visiems ismokti, patirti, vertinkim dabarti, dziaukimes ja, o neplanuokim baisios ateities. Jeigu ir ateis ta baisi ateitis,mes kalbomis ir beimemis nepakeisime nieko. O jeigu neateis busime issvaiste nerimui savo brangu gyvenimo laika.
Tai bet ar tam reikia keleta metu svarstyti ka imti ir kur begti.? Juk jau ne pirmas menuo tesiasi ties svarstymai ir ruosimaisi visu. Tame ir esme, kad ne ruosiasi, o tik sneka. Kiek laiko reikia priimti sprendima ka daryti? Tikrai ne keliu metu. Atsisedai ,aptarei, nusprendei, susiruosei ir toliau ramiai gyveni. Tuo labiau, kad tu planu ne tiek ir daug. Likti arba begti.
Norit pasakyt per 2m neapsvarstet nieko? Tipo kasdiena reikia kurti tema ir svarstyti apie ta pati?
Ok suprantu,jei jusu kasdienine situacija pasikeicia tai planus persvarstai…bet kasdiena?Kai karas jau 2m vyksta?
Kasdien tai ne, nebent gal jei koks diplomatas esi. Bet kaip sakot, karas jau 2 metus tęsiasi. Tai manau per tą laiką daug kas galėjo pasikeist – gyvenamoji vieta, automobilis, tėvų sveikata, vaikų ir augintinių kiekis ir pan. Tai manau normalu kas 3–6 mėnesius su antra puse ar su kitais artimaisiais aptart, ką planuojat daryt, kaip keičiasi planai. Pvz., jei anksčiau planavot vykt į užsienį, gal dabar gulintis ligonis šeimoj yra ir to nebesvarstot.
Kategoriškai nesutinku. Reikia apsvarstyt visu galimus scenarijus ir adekvačiai pasiruošt. Kad ištikus nelaimei nereiktų svarstyt kas ir kaip, o jau žinotum, ar į rūsį eini, ar čiumpi kumprinę ir važiuoji į Lenkijos pasienį. Tuo labiau jei turi vaikų, augintinių, tai reik apsvarstyt, kokius daiktus būtina pasiimti, kur paliksi augintinius ar galėsi juos pasiimti ir t. t.
Nereikia drebėt, bet reikia racionaliai apgalvot viską ir pasiruošt. Nes paskui būna „ups, o nIeKas mAn neSaKė, kad kArAs gAli būti“.Baikit apie ta kara svajoti, vis kalbama ir kalbama,tarsi lauktu nesulauktu visi kada jis bus. Pavasaris uz lango, daug gyvenime dalyku nuostabiu neatrastu, daug reikia visiems ismokti, patirti, vertinkim dabarti, dziaukimes ja, o neplanuokim baisios ateities. Jeigu ir ateis ta baisi ateitis,mes kalbomis ir beimemis nepakeisime nieko. O jeigu neateis busime issvaiste nerimui savo brangu gyvenimo laika.
Tai bet ar tam reikia keleta metu svarstyti ka imti ir kur begti.? Juk jau ne pirmas menuo tesiasi ties svarstymai ir ruosimaisi visu. Tame ir esme, kad ne ruosiasi, o tik sneka. Kiek laiko reikia priimti sprendima ka daryti? Tikrai ne keliu metu. Atsisedai ,aptarei, nusprendei, susiruosei ir toliau ramiai gyveni. Tuo labiau, kad tu planu ne tiek ir daug. Likti arba begti.
Neįmanoma pabėgti mūsų geografinėje padėtyje. jei labai bijot, jau dabar bėkitė į užsienį
Pabėgimas į užsienį įmanomas tik gavus pranešimą, kas rusai ima akumuliuoti kareivius Kaliningrade ar baltarusiai prie Baltarusijos sienos. Prasidėjus karo veiksmams pabėgimas nebeįmanomas, oro erdvė būna uždaryta dar iki oficialaus pranešimo, Suvalkų koridoriuje driekiasi fronto linija, jūroje – priešo laivai.
ok sakot per 2m daug pasikeite…kaip masinos pakeitimas ar gyvenamos vietos pakitimas ta itakoja? Tipo keliausit su kita masina is kitos vietos ir jau reiks visiskai naujo plano? Pasikeite gyvynu skaicius, nu tai maistas/pasas/guolis (3dalykai kuriuos reikia tureti) 5min apmastymo, nebent jus nieko neturit, tada labai prasti gyvunu seimininkai esat.
Suprantama kai gimsta vaikas, cia jau problema. Tai jei taip yra, iskart varot i kita sali su kudikiu,o i LT griztat kai i mokykla laikas eiti. Jei noresit.
Tai esme tame, kad niekas vis tiek nepasakys kada jis prasides! Dabar gaunasi sedim ant adatu, stebim, sekam, kazka tikimes izvelgti ko nemokam, klausom patareju, kurie taip pat tiksliai nezino, o tik pateikia svarstymus…Ka tai keicia? Tik vidine jusu busena – nerima, baime ir stresa. Jeigu norite ir galite, bekite dabar ir pagaliau atsipusite ir gyvensite ramiai. Jeigu zinote, kad vis tiek niekur nevyksite, bet liksite – tai irgi nurimkite ir gyvenkite bus kaip bus. Jeigu ketinate laukti iki paskutines minutes ir tada begti, tai ir palikite taip, isgirsite sirenas ir vykdykit savo plana, o iki tol nebegalvokite. Patys sau atsakykite – ka galite pakeisti dabar sioje situacijoje, kas priklauso nuo jusu, kaip pasielge jausites ramiai. Nes tas isgyvenamas nuolatinis stresas ir jo skleidimas niekam nera naudingas.
O jei turi silpnos sveikatos senelius ar senus tėvus? Palikti juos? Jūsų patarimai tinka dar gana jauniems, mažai ką ‘užgyvenusiems’. tada viskas labai paprasta – susidedi visą mantą į kuprinę ir varai kur akys veda.
O jei turi silpnos sveikatos senelius ar senus tėvus? Palikti juos? Jūsų patarimai tinka dar gana jauniems, mažai ką ‘užgyvenusiems’. tada viskas labai paprasta – susidedi visą mantą į kuprinę ir varai kur akys veda.
Bet tokie zmones taip pat yra prieme sprendima ka darys. Pvz. liks cia su tevais. Aisku, baisu ir niekas nenorim to karo.
Na pakalbejus su ukrainieciais pabegeliais, imi apgalvoti visus scenarijus. Keli maiseliai kruopu, keli bambaliai vandens, kelios zvakes ir degtukai butini. Daiktu nekraunu i kuprines, bet esam sutare su vaikais, kad jei jie mokykloje kur susitinkam, jei kas, ka jiems daryti jei neveikia rysis. Is miesto siunkiai istruktume, tad butume cokoliniame aukste, ten turim isirenge viena kambari.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
