Žodžiu.. Pradėsiu nuo to, kad bendrauju su tokiu šauniu vaikinu, tačiau susipažinome per FB dabar praėjus porai savaičių jis mane spaudžia, kad kuo greičiau susitiktume.. Bet aš taaaip BIJAU! Per tas kelias bendravimo savaites pastebėjau,kad jis toks išrankus, kritiškas ir netgi arogantiškas. Nors iš kitos pusės galbūt tai mane ir sužavėjo.. Nes tas jo bendravimas toks taktiškas,o ne va eilinis kitų pacanų čėšinimas… Esmė ta, kad aš esu labai kompleksuota mergina. Niekas to nežino, tik artimiausi draugai, kad aš labai nepasitikiu savimi, savo išvaizda. Aš asmeniškai sau gražesnė atrodau nuotraukose, tačiau draugės sako, kad kaip tik ne.kad realiai atrodau geriau. Nors nežinau ar tikėti jomis, gal tik taip bando padrasint, kad įveikčiau baimę ir susitikčiau su juo.. :/ man baisu, kai jis toks kritiškas, kad jam nepatiksiu.. O ir šiaip mane gasdina pati ta susitikimo pradžia, ką sakyti susitikus, kad nebūtų nejaukios tylos. kaip neparodyti, kad jaudinuos ir kaip jį sužavėt.. Aš labai nemėgstu tokių pasimatymu, nes paniškai bijau.. Nei aš jį realiai mačius, nei jis mane.. Iš jo pasakojimų akivaizdu, kad jam reikia tobulos, o aš tokia tikrai nesu.. Ir jo buvusi labai simpatiška panelė. Kad jausčiausi drąsiau man reikia, kad mane pamatytu mieste, kai su draugėm būnu, tada jaučiuos tvirtai, nes žinau, kad vaikinas matė mane mieste ir jam patikau. Esu vieną sykį įveikus baimę ir susitikus su vaikinu su kuriuo susipažinau per FB, bet jis buvo matęs mane kokius 10kartų ir vis tiek viso pasimatymo metu šūdinai jaučiaus, vis sukosi mintys ar bent gerai atrodau.. o pats pasimatymas buvo košmaras! Man buvo taip nuobodu su tuo vaikinu, norėjau sprukti namo, per pasimatymą dėmesio mažai rodė, o kai grįžau namo svaigo, kad labai patikau ir taip toliau. Bet aš taip kvailai jaučiaus visą laiką būdama ten su juo.. Bijau, kad ir šįsyk taip bus. Nežinau ką daryti, kad pasimatymas būtų vykes. Žinant šį vaikino arogantišką būda darosi vis baisiau:s nežinau..patarkit man kažką.. Patinka jis man, nuostabus żmogus pasirodė, bet tas susitikimas viska nulems… Nepasiryžtu aš eiti į tą pasimatymą nors tu ką… Beje, mūsų amžiaus skirtumas beveik 5m. Man 18, o jam neseniai suėjo 23… Kaip įveikt tą baimę ir išvis arverta eit? O gal tiesiog nutraukt viską?bus tų bernų… Bet draugės tada mane kvaile vadins, nes pagal jas labai čiotkas vaikinas man pakliuvo į rankas.