Kažkaip px. Negyvenu tam, kad patikčiau visiems.

Tai kas? Visų skonis skirtingas. Nėr ko čia nervintis. Nepatinki-jų problemos.

Grožis labai jau subjektyvus dalykas. Kam gražus tas, nebūtinai kitam patiks. Aišku, visko buvo, tik kažkaip to visai nesureikšminu, nes kiek žmonių – tiek nuomonių. Tu tik JIEMS, kažkokiems keliems debilams, nesugebantiems susilaikyti nepapylus pamazgų, esi negraži. Bet tai nereiškia, kad visiems. Aukščiau galvą, mieloji. Tu esi graži, o pavyduoliams bei kritikams nusišypsok ir palinkėk gražios dienos.

Zinok, ne tau vienai…

Visi mes kadanors buvo izeisti, uzgaulioti ir pravardziuojami

As zinau ta jausma…

Tiesiog sau tyliai mintyse pasakyk sias 2 frazes : “duok durniui kelia” ir “kiekvienas mes esame savotiskai grazus”

jau geriau negrazi, negu tokia

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Man atrodo geriau būti protinga,bet ne tokia gražia, nei gražia, bet neprotinga. Visi per daug į grožį ir išvaizdą kreipia dėmesį. For example, fb komentarai : oi kokia graži, kokia graži, bet niekas neparašo kokia protinga

Mane mokykloj visada stumdidavo ir apipildavo neaiškiais skysčiais, to pasekoje rėkdami : baidykle. Bet dabar. Daugelis iš jų pamato mane ir išsižioja vos ne, pradeda šnekinti, kalbėtis lyg senos draugės. Pasitikėjimas daug ką pakeičia.

@chrisley metai daug ką pakeičia*

man daug kartų yra sakę, kad esu negraži. Sakė giminės, klasiokai ir t.t. Labai skaudu, ypač paauglystėje. O dar kai sesės grožį visada lygiagrečiai pagirdavo. Dabar kai pagalvoju, dėl to ne vienerius metus sirgau nediagnozuota depresija, nes viduje jaučiausi šlykščiai, nekenčiau savęs, vaikščiojau apsirengusi tik juodai, kad būčiau kuo mažiau pastebėta, bijojau bendrauti, nes manydavau, kad dėl mano išvaizdos niekas nenori su manimi bendrauti. Gyvenau vien mintimi, kad kai pasidarys per sunku, visada yra išeitis – mirtis.

Įstojau į uni, išvažiavau į kitą miestą, pradėjau savimi pasitikėti ir išgražėjau, pakeitusi savo mąstymą. Dabar esu pati sau faina, esu graži ir gyvenimas tapo mielas nors tenka pripažinti, kad vis dar aplanko vidiniai demonai, norintys sugriauti mano susikurtą naująją AŠ, sunku nepaliaujamai ir besąlygiškai save mylėti. Bet vis tik, aš esu graži, dabar sulaukiu komplimentų ir man gaila tų, kurie vaikui, o po to paauglei į akis sakė, kad yra negraži, va o sesė tai gražuolė

Kas per žmonės iš vis, kad taip drebia į akis, kad negraži…na jei negraži, tai galėtų patylėt.šakės

ne karta girdejau, kad as baisi, bet kazkaip neimu i galva.

Atsiųsk foto, pasakysiu ar graži ar ne

graži negaži graži negraži

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Aš neįsivaizduoju, koks turėtų būti kontekstas, kad kažkas pasakytų – tu negraži.

Vienintelį įsivaizduoju – jei kas nors pultų girtis savo grožiu, rengtis iššaukiančiai, pasakoti, kaip ją kiti giria, priselfint visus soc. tinklus, ir tada pareina komentarai – ko tu čia gražuolę vaizduoji, pažiūrėk, kokia tavo šikna, ir panašiai. Kaip kad ant Šalčiūtės visi varo.

Bet jeigu žmogus normalus, tada kaip???

Mokykloj kasdien net is mokytoju esu girdejus universitete darbe taip pat.