Turime problemą
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos! Tai va, nebežinau, ką daryti. Išeikvojau visus nervus ir kantrybę, galbūt duosite gerų patarimų…
Prieš tris mėnesius įsigijome šuniuką. Žiauriai jo norėjau, ir tikrai iki šiol labai jį myliu, rūpinuosi ir t.t… Tačiau per visus tuos mėnesius niekaip nesugebėjome jo normaliai išauklėti, o ir atsirado kitų problemų, susijusių su juo:
šuo kategoriškai atsisako daryti savo reikalus lauke! Vedame jį į lauką ir rytais, ir dieną, ir vakarais, kartais prabūname lauke kokias 6 val. Per tą laiką jis net nepasisioja. Tačiau vos tik grįžęs namo puola visur šikt ir myžt! Iš pradžių maniau, kad taip yra tiesiog dėl to, kad jis labai jaunas, nesupranta. Tačiau dabar juk praėjo išties nemažai laiko, o problema absoliučiai neišsisprendė. Aiškinam jam ir gražiuoju, ir piktuoju – taip daryt negalima. Aš nesuprantu, kame replės – jam kažkodėl atrodo, kad lauke atlikt savo gamtinius reikalus – nevalia, o va, namuose – liuks… Kai duodam velnių – pasislepia po lova, vaidina prasikaltusį. Bet po valandos – vėl randu balą… Žinokit, jau tikrai nebelaiko nervai, pastoviai eiti ir valyti didžiausias krūvas. O dar kvapelis namuose be to, turime mažą vaikutį, tai pastoviai turiu saugoti, kad sūnus pirmesnis to, atsiprašant, šūdo neaptiktų…. Situacija gal kam ir pasirodys juokinga, bet man jau tikrai graudu – mane užkniso juodai, dažnai priveda ir iki ašarų nebekalbu apie pastoviai sukandžiotus drabužius, patalynę, kitus daiktus… Šuo atiminėja iš sūnaus maistą, žaisdamas jį apdrasko (nestipriai, bet baisu, kad kada nenutiktų ko rimčiau). Šiaip šuo nėra blogas, jis sargus, žvalus, linksmas. Na, bet protu taip pat nelabai pasižymi
Todėl kreipiuosi į jus – galbūt turite kokių idėjų, kaipgi pagaliau jį sudrausminti? Vestume į dresavimo mokyklą, tačiau tam pinigų neužteks… Skaitinėjau nemažai apie tokius dalykus, taip pat klausiau patarimų draugų – na, niekas neveikia. Jau kartais vis kyla mintis šiam šuneliui surasti naujus šeimininkus, kurie mokėtų su juo susitvarkyti, nes akivaizdu, kad mes kažką darome ne taip myliu jį, bet jau darosi nebeįmanoma…
Nu nebukite kai kurios tokios piktos bobos.patarimo zmogus klausia tokios jau kai kurios visazines,kad oi oi
Mano suniui 1.5m prasytis i lauka pradejo nuo 5men.
Kurtas visiska priesingybe aviganiui.Jei mazylis paveldejo levretes charakteri tai turit uzsispyrusi suneka.Fizinis smurtas didziausia problema.Nezinau kiek skiriat suniukui demesio,bet itariu per mazai.Nes vaikas,namai,buities darbai suvalgo didziaja dali laiko.Lauke su suniu reik zaist,uzsiimt,o jus greiciausiai einat dar ir su vaiku.Tad suo vel antram ar treciam plane.Ir nuo mamos paimtas per anksti.Gal ir tai turi itakos.Kiek sunu turejau,niekas taip nesielge.Netgi prasydavosi i lauka jau 4-5 menesiu.Tiesa prasydavosi tik dideliu veisliu atstovai.
Šuo tikrai per jaunas atskirtas, tik nelegalūs veisėjai atskiria tokius jaunus. Neturėjo jokių socialinių įgūdžių, jūs jam mama ir tėtis viename . Gal tiesiog nemokat paaiškint, sakėt “ir piktuoju”, tai jau įsivaizduoju 3 mėnesių šuniuką piktuoju, čia tas pats kas ant kūdikio rėkt. Ne visi vaikai vienodo amžiaus išmoksta skaityt. Stebėkit savo šuniuką. Kai numanot, kad jau tuoj tuoj sisios – neškit į lauką, net siusiojantį. o kai ten pasiusios – girkit visaip, kantrybės kantrybės ir tik kantrybės. Visi žmonės susitvarko gi. Šuo turi pajust, kad lauke daryt reikaliukus daug smagiau nei bele kur.
Aj dar kai pamatot kad pradėjo sisioti namie, suplokit ar sucypkit, na išgasdinkit biškelį, kad nustotų ir neškit greit į lauką ant žolės. Ten reikalą pabaigs, o tada kartu pasidžiaukite, kad geras šuniukas. Kai pradėsite mokyti daryti lauke, jokių sysių kvapų namie, jokių laikraščių, palučių ar neplautų grindų. Tik pridaro, greit išvalykit, kad nekiltų kitą sykį pagundos.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
