Sveikos, man taip pikta sirdyje, nepagalvokite, kad PMS ar siaip psichoze. Pasistengsiuo kuo sklandziau paaiskinti situacija ir apseiti be stipriu emociju. Esu studente, mano pragyvenima ir maista apmoka tevai. Darbo ieskosiuos tik vasara, kai atsras galimybe dirbti pilnu etatu. Turiu vaikina su kuriuo jau kaip 6 menesius esame kartu. Jis po 3 menesiu draugystes prarado darba(dabar jau vel turi), todel negalejo sau leisti kazka pirkti. Laika visada leisdavome tiktai mano namuose po 2-3 dienas is eiles per savaitgalius. MAista beveik visada pirkdavau as, o jam iseidavo pakamai nemaza suma per tas 2-3 dienas. Jis tuo tarpu jis nieko neatnesdavo i svecius(karta net sumokejau jam uz taksa, kad jis pas mane atvaziuotu, buvo naktis, autobusai nejo, o kadangi abu norejom susitikti, savo iniciatyva pasiulaiu uzmoketi. Jis net nepadekojo po tada). Taciau zinaojau, kad darbo jis neturejo, todel nereiskiau pretenziju “bent saldainiu atnesk”. Siandien jis man mete toki bajeri “kodel tu neperki geresniu saldumynu, kai as pas tave?” Pirmiau nespejau suprasti, kas isties vyksta ir priemiau kaip bajeri. Bet paskui per visa parduotuve uztaugiau ant jo (tuomet buvau ten) is to pykcio. Tau gal dar pone kepta fazana pristatyti ant stalo?! As studente, kodel turiu is savo babkiu maitinti kazkoki vedara ir dar jam brangius saldumynus pirkti?! KAi jam prireikia cigareciu, as savo paskutinius pinigus atiduodavau, o cia jis dar man reiskia pretenzijas, kad as ne tokius saldainius perku! Taip pikta, juk jis turetu maista pirkti, as juk bedarbe studente, kodel is savo tevu pinigu turiu ji selpti? 3 menesus jo bedarbyste ignoravau, ne zodzio nesakiau, o cia mat pona pasirodo islepinau ir jam nebeitinka mano maistas.

Po kazkiek laiko pamaniau, kad susireisksminau ir vel jam paskambinau, ramiai paprasiau pakalbeti. Jis atsisake, mat pavarges po darbo nori eiti miegoti.

Iki siol esu apsesta emociju ir net nezinau, ka galvoti ir aip elgtis. Manau, kad vis del to pasielgiau neteisingai, prasydama ramiai pakalbeti, tureciau jam leisti paciam susiprasti, taciau zinau, kad jis to tikrai nesuvoks, jam kaip vaikui reikia pirstu parodyti, nes jis problemu niekur nemato…

Patarkite, kaip tureciau elgtis, Ignoruoti, o gal parasyti? Tikrai neketinu jo atsiprasyti uz savo pasipiktinima, nes jau atsibodo, as greitu metu vaziuoju pas tevus, noriu bent siek tiek pinigu lauktuvem sutaupyti, bet net to negaliu, nes tas krienas atvaziuos pas mane savaitgali ir vel valgys is mano pinigines.

As nesu barakuda, jo gyvenime ne cento neprasiau, ne karto nesiskundziau savo finansinem bedom ja i akis. Man nereikia, kad tik jis ta maista kaskart pirktu, tebunie perpus, bet juk ne visa nasta man studentei. Ka manote apie tai ir kaip tureciau elgtis?

Beje, jis nera skupas labai – kai turi pinigu, sumoka uz mane kavinese, zada greitu metu nuvesti mane kur nors, kai sulauks atlyginimo. As pati to neprasau, tai tik jo iniciatyva.