Taigi mano istoriją apibūdina pavadinimas

Prieš du metus išvažiavau gyvent į UK. Čia gyvena mano mama, tačiau aš studijuoju, gyvenu atskirai nuo jos. Dirbu sushi bare pačiame centre, ir prieš 5mėn užsukdavo vaikinas, papietaut. Kelis kart aptarnavau jį prie kasos, 3kart jis paprašė mano nr ir pakvietė į pasimatymą. Numerį daviau, nes vaikinas begalo simpatiškas ir žavus. Susitikom, jis atvažiavo su paprasta mašina manęs pasiimt, nuvažiavom vyno į paprastą barą, vaikinas man labai labai patiko. Susitikinėjom kasdien, jaučiausi begalo laiminga, vaikinas sakė, jog dirba vienoje įmonėje, gaudavau nuo jo rožių, tokių smulkmenų kaip raktų pakabukai ir pan. Buvau ir jo bute, kurį sakė nuomojasi su draugu. Po dviejų mėnesių jis man pasiulė draugaut. aš žinoma sutikau, jį galiu vadint pirmąją savo meile.

Man sutikus, jis pasakė, kad turi man naujienų. Nusivežė į prabangių namų rajoną, kuriame namą turėjo tokios garsenybes kaip Madona ir pan, ir pasakė, jog čia jo namai. VISĄ draugystės laiką, jis slėpė jog yra turtingas, net labai. Kodėl paminėjau paprastumą dovanose, laisvalaikyje? kad suprastumėt jog net įtart negalėjau, kaip vėliau sužinojau, tas paprastas mašinas jis tiesiog išsinuomavo, butą taip pat.

Visa tai tik dėl to, nes nenorėjo merginos šalia savęs dėl jo pinigų. Vaikinas turi savo įmonę, kelis verslus.

O dabar esmė ta, kad aš negaliu apsisprasti prie jo pinigų. Esu iš paprastos šeimos, Lietuvoje gyvenau paprastai, man nemalonu buvo net prašyt pinigų iš mamos mokyklos reikmėms. Todėl man begalo nemalonu kaip mano vaikinas dovanoja man auskarus su deimantais, kitus papuošalus, dovanoja keliones į kitas šalis, o be mano žinios dar ir susitaria dėl mano išeiginių.

Neturiu suknelių už tūkstančius svarų jo verslo šventėms, tačiau tokias randu prie savo durų ir taip toliau. Negaliu priimti tų dovanų, nes aš jaučiuosi skolinga ir tokia esu nuo vaikystės.

Šiandieninis šokas- jis pasiėmė mane iš darbo ir nusivežė pas save. Jo kieme stovėjo audi r8, su kaspinu, vradiniais numeriais. Aš buvau šoke, tokios dovanos tikrai negaliu priimti, jausčiaus kiap barakuda.

Ir tiesiog vis jaučiu, kda mūsų interesai išsiskiria. aš ne toj terpėj.

Merginos, įsimylėjau paprastą vaikiną, ir dabar nebežinau ką daryt. Jis sako, jog aš jo mergina ir normalu, kad jis nori man geriuasio, visa tai dėl mano patogumo, saugumo ir pan.

bet aš nebegaliu, manęs nedomina nei jo pinigai, nei dovanos, aš nenoriu jų išviso, nes tai man sukelia diskomfortą. suprantu, kad jis nori man gero, lepinti mane, bet man užteko ir viso paprastumo kurį turėjau pradžioje….

Patarkit jei esat susidūrusios su tokia situacija. atsiprašau, kad išsiplėčiau.