O kam save lyginti su kristėm visokiom? Pasitikėjimo autorei tai tikrai nepridės.

Bet proto tai neprideda. Šiaip aš nesakau, kad autorė kvaila, man būna lygiai taip pat kaip jai .

tam , akd tureti supratima kas is tiesu yra tuscia ir buka mergina.

Bet gi aiškiai parašyta, kad ne prote problema, o bendravime

Aš ir tau siūlau truputį atsipalaiduoti ir paprasčiau į gyvenimą žiūrėti. Keisis aplinka, visur bus žmonių, kurie tave mėgsta ir tie, kurie ne, ir čia normalu ,nes žmonės per daug įvairialypiai ir visiems neįtiksi (kaip aš sakau – aš ne alus kad visiems patikčiau ). Arba išmoksi už save pastovėti, storą odą užsiauginsi, arba ne. Toks suaugusių žmonių gyvenimas, kad atsiras daug svarbesnių dalykų gyvenime nei ką kažkokia zosė galvoja apie tave.

man kaip tik atrodot įdomi vien dėl savo išsakytų minčių, savęs analizės. Beje, pas mane panaši situacija. Bet suvokiu jog bėda, kad aš ne žmonėms tuščia atrodau, o sau, nes tik aš pati žinau bendraudama su žmogum, kad gal visgi per daug jam pataikauju.. gal čia kažkoks menkavertiškumo kompleksas? Nors mane supykdžius, aš ojojoj kaip savo nuomonę išsakyt galiu, kad ir prezidentei, kad ir prieš 100 žmonių auditoriją. Ir neisterikuodama, o argumentuotai ir ramiai. Tai vat, suprask tas bobas…

Kaip fainai, kad čia tiek komentarų atsirado

@mindaugk aš kalbu truputį apie kitką. Aš ir įvairių dalykų žinau nemažai, o jei nežinau, tai stengiuos sužinot, galiu drąsiai išsiklausinėti pašnekovo ir viskas ok. Apie kažkokius einamus dalykus ir galiu šnekėt, nesu dar visai laukinė Bet tarkim, jei kalbant apie kažkokius asmeniškesnius/ gilesnius dalykus tai man iškart viskas. Nu pvz. manęs klausia, kuo tu tiki? arba kas tau yra laimė? arba, dar paprasčiausiai, kodėl tu stojai būtent ten kur stojai? kodėl dirbi būtent tam darbe, o ne kitam? nu ir aš suprantu, kad galima atsakyt, kad man įdomu, fainai tralialia, bet tai kodėl man tai fainai? o galbūt kitur ir būtų taip pat fainai? Nu žodžiuuuu, per daug klausimų jau mano galvoj ir nesusigaudymo tarp jų

Kas rašėt dėl Kristės. Tai man kartais atrodo, kad pabendravus su ja, tai ir jai atrasčiau pateisinimų ir kažkokių teigiamų dalykų joje. Nu proste gal netapčiau, tikiuos

@soleja o tikrai kiti nemato, kai jiems pataikaujat? nes aš tai tokius dalykus labai pastebiu ir tuo pačiu galvoju, kad ir kiti taip turėtų pastebėti mane… :/

As irgi panasiai jauciuosi. Nes gyvenime tiesiog plaukiu pasroviui, neturiu rimtu hobiu, talentu ar dar ko. Ziauriai pavydziu zmonems, kurie meniski, turi talentu ir be tos rimtos veiklos (mokslu, darbo), gyvena savo megiama veikla. Kazka kuria, o as tokia netikus Beveik neturiu ka apie save papasakoti zmonems,, visada kukli, rami/.. neidomi.

Nežinau, ką pasakyt, tad tiesiog paverkim kartu O šiaip ką iš savo gyvenimo esu pastebėjus, tai tikrai, kuo daugiau veiklos turi, kad ir darbinės, nesvarbu, tuo apskritai visose srityse geriau klostosi. Savo pačiu darbingiausiu laikotarpiu turėjau ir daugiausiai draugų, ir pažinčių, ir pramogų, ir visko. Nors atrodė, kad neaišku iš kur dar gaut jėgų ir laiko, bet kažkaip viskam užtekdavo ir šiaip sekdavosi. Nežinau, kodėl taip. Gal tikrai veiklus žmogus iš šono atrodo įdomus ir patrauklus. Nors tuo metu tai vistiek pati nesijaučiau žiauriai įdomi, greičiau jau kažkokia nenormalia darboholike save laikiau

As ir taip jauciausi, bet atradau kelias man patinkancias sritis, emuau jomis dometis. Suzinojau, kad niekas artimuju tarpe apie tai net nera girdeje, todel nezinau, pasitikejimo igavau, kad, kazkas nezino to, ka as zinau. Susiradau savo tikraji sporta, kuris man kaip tik tinka ir sekasi. Susiradau toj sferoj draugu ir labai idomiai su jais pasneku. Emiau klausytis kitokios muzikos, ne vien tik amerikietisko popso. Nezinau, jauciuosi gana idomi, vadinkit mane kad ir savimyla, bet taip as jauciuosi. Nes budavau tokia issisunkusi, tokia visiskai be ideju, dabar svyciu D Tad reikia dometis, dometis, dometis. Pasauly daug dalyku, apie kuriuos mes nezinom.