Tyla iš jo pusės, o aš tai ne viena..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos! Draugauju su vaikinu trejus metus. Paskutiniu metu vis padažnėjo pykčiai, bet greit ir susitaikom, bet prieš dvi dienas jau rimtai susipykom, tyla iš abiejų pusių… Gyvenom kartu, o jis apsistojęs kažkur kitur ir negįžta namo… Atrodytų nesvarbu, vėl susitaikysim, bet esmė ne čia…. Vis įtarinėjau ir galiausiai paaiškėjo, kad laukiuosi. Ką daryt? Turėčiau juk jam pasakyt, bet tada grįš, būsim kartu, tiksliau jis bus kartu dėl vaiko… o aš negaliu, noriu, kad būtų su manim, nes myli, o ne dėl pareigos… Kaip elgtis? Man 23, vis pagalvodavau, kas būtų, jei pastočiau, kad myliu savo draugą ir viskas būtų gerai, o dabar kaip tyčia tokiu momentu nėra gerai! Susisiekt su juo ir pasiūlyt susitikt ar ne?… Pasimetusi… p.s. susipykom dėl jo tėvų, kad jie nėra patenkinti manimi, jog esu su juo… Tai kas būtų, jei žinotų, kad anūką tuoj turės… PRAŠAU, PATARKIT…. neturiu kam visko išsipasakot…….
manau, kad pirmiausia reiketu susitaikyti abiems, ir tik praejus pykciams pranesti jam tokia zinia
Mano nuomone, reiktų susitikti ir pasikalbėt, išsiaiškinti, aišku ir pasakyt, kad laukiatės Nes visgi tai ir jo vaikas
Parašiau jam žinutę….. Skambinau… nekelia…. jeigu iš vis nusprendė viską baigti?
reikės tai ir auginsiu.
Palaukit kol atslūgs ir jam nervai, tada pasikalbėkit, gražiai susitaikykit ir ta proga jam praneškit naujieną
O dar klausimas, jis nori jau vaikų?
Up……
nu nereik cia pradet stumt db ant zmogaus, kai matos kad ne malaletka raso..
beliks laukt turbut kol apsisvies zmogelis… buk tvirta.
Žinoma, kad privalote jam apie nėštumą pranešti, ir kuo greičiau. Nesvarbu ką mano jo tėvai, jūs esate suaugę žmonės ir patys sprendžiate likimą… Juk vaikas ne tik jūsų, o ir jo. Gal vaikas kaip tik jus dar labiau suartins, tarsi perkels į naują santykių etapą. O kai susipykstat, kas dažniau pirmas ateina prašyti atleidimo?
Mes visada saugojomės, bet pakalbėdavom, kad jei netyčia būtų tai ir nebūtų jokios problemos, ne po 15 mums ir abu dirbam, tad…
Vaikas ne tavo vienos – privalai jam pranešt. O jei paaiškėjus tokiam faktoriui, užsišiks dėl eilinių “lempų” ir teiks tau “malonę” būdamas kartu dėl vaiko – tegu eina į visas keturias puses. Alimentus mokės ir vsio. Turi tėvus, kurie parems? Jei taip – tada sveikinu, nėr ko baidytis. Aišku, bus nelengva viską iškęst vienai, bet ne tu pirma, ne tu paskutinė, plius ne 15 metų, kaip čia kitam forume mergaitei.
Šiaip labai linkiu jums susitaikyti ir darnioj aplinkoj auginti vaikelį
Asmeninis patarimas-sia zinia pranest greiciau, nes po kurio laiko jis gali pagalvoti, kad vaikas ne jo. Bet pranesus situacija taps banali-issiskyrem, ir tada pasake, kad nescia, aplinkoj tiek tokiu melagisciu girdejau, kad asmeniskai nepatikeciau :/
Zodziu, uzjauciu, autore, ir tikiuosi, kad greit jis paskambins, atvaziuos, ir tada viska paaiskinsit
Tėvai mane 100% parems, bet vis tiek aš taip noriu susitaikyt….. Sunku būtų augint vienai dėl to, kad aš tai jį myliu, kaip sako tai vaikas juk visą gyvenimą primena tėvelį, amžiams sujungia, nors ir nebūni kartu….
Viskas bus tvarkoje. Jei jau tris metus draugavo, tai taip lengvai neišsiskirs. Visiems būna santykių krizė, pasipyksta, susitaiko. Galbūt šiuo atveju vaikas – tai ženklas jums abiems kad metas santykius perkelti į sekantį lygį, nes kaip ir būsite šeima dabar.
Jei netikes, jog jo vaikas, nueikite kartu pas ginekologe ir tegul ji pasako kiek laiko jau laukiesi. Jei neatsako i skambucius ir zinutes, nusiusk nestumo testo foto su prierasu ‘ reik pakalbet, namie taves lauksiu tada ir tada’
Atrašė, kad galim susitikti už valandos. O Dieve, kaip apsidžiaugiau, kad bent jau neignoruoja!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
