Neišsiplečiant. Draugų rate atrodau neprieinama ir turinti vertę mergina, bet dabar manau, kad ją esu praradus. Sutikau vaikiną, kuris atrodė idealiai man. Po suartėjimo su juo ir pirmo karto, jis dingo. Tuomet atsirado kitas, labai dėmesingas, tvarkingas vaikinas. Po artimesnės nakties be sekso, jis žadėjo dar kada susimatyt. Bet jokių žinių taip pat. O vakar po ilgo ir šilto bendravimo, didelio flirto pirmą kartą susitikau su tuo kuris maniau bus skirtas man. Mokiausi iš savo klaidų ir maniau, kad kovojant už šitą neparklupsiu. Bet parklupau. Praleidom naktį pas jį darbe. Jis tikriausiai pats dėmesingiausias ir švelniausias kurį buvau sutikus. Pasirūpino viskuo, kad man būtų viskas gerai, kad nelikčiau nepatenkinta. Tačiau manau ir vėl tai baigsis šaltumu, tyla. Ar jum yra taip buvę? Ar man palikti viską taip ir gyvent toliau?