Ultimatumas vedybos arba skyrybos
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos, su drauge šnekėjom ir mūsų nuomonės labai išsiskyrė šiuo klausimu. Ji savo vaikinui pasakė, kad ji nori, kad ją vestų, arba kitaip skyrybos. Davė jam pusmetį apsispręsti. Draugauja du metus, šiuo metu gyvena kartu. Turiu ir kitą draugę, kuri po pusmečio draugystės sutiko gyventi su vaikinu, bet taip pat su sąlyga, kad metų bėgyje, jis ją ves. Mano nuomone čia aukščiausio lygio pamišimas, tas beprotiškas noras ištekėti, o ypač vyro prievartavimas vedyboms. Ir čia iš karto man išpuolė du tokie atvejai, taigi būtų įdomi kitų moterų nuomonė šiuo klausimu
Jei vyras ves priversitai, tai neilgai trukus santuoka subyres.. su ultimatumais toli nenueisi :/
Priverstai, tai cia su pistoletu prie smilkinio nebent. Daug taip susituokusiu pazisti?
Apskritai kokie gali būti santykiuose ultimatumai? Tik kompromisai. Kitas dalykas – aš nesuprantu, kaip galima išsiskirti VIEN DĖL TO, kad neveda? Vyras rūpestingas, atidus, geras, darbštus, bet metu jį per bortą po 5 (ar kiek ten bebūtų) metų bendro gyvenimo, nes neveda??? Ar vedybos yra svarbiausia moters laimės sąlyga? Jei taip, užuojauta tokioms merginoms/moterims ir jų vyrams. Lengva kurti šeimą jiems tikrai nebus.
Normalu. Kam tada gyvent kartu? Moteris prisiima atsakomybe, tegul ir vyras prisiima. Gyvenimas be vedybu tai moters isnaudojimas mano nuomone
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
