Užaugau nepilnoje šeimoje
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar yra čia merginų, užaugusių nepilnoje šeimoje? Aš esu. Ir man baisu. Kodėl? Būtent todėl, jog bijau, kad nesugebėsiu pati sukurti ir išlaikyti šeimos drauge. Užaugau su mama, be tėčio. Mano mama yra laisva ir nuo nieko nepriklausoma moteris. Ji turi draugų, su kuriais gali susitikti išgerti kavos, nueiti į kiną ar pan. Ji gali elgtis laisvai, veikti, ką nori, prieš tai nieko neįspėjus. O aš visada širdyje labai norėjau pilnos šeimos, todėl ir pati svajoju, kad turėčiau gražią šeimą, kurioje būtų gražūs santykiai, darna. Tačiau man baisu, nes niekada nemačiau tokio šeimos modelio. Baisu, kad išsiskirsim, juk tiek daug žmonių skiriasi… Baisu, kad visada jausiuos pririšta ir nesugebėsiu būti šeimoje… Ar yra čia merginų, užaugusių nepilnoje šeimoje? Kaip jaučiatės jūs?
Manau,kad dar labiau vertinsite ir desite didesnes pastangas, nes noresite,kad Jusu vaikai turetu abudu tevelius….
Jokiu cia baimiu.
As visad sakau,kad issiskirti yra lengviau visada,nei neissiskirti…..Ir tai,kad tevai gyvena daznai is pagarbos vaikams,kad uzaugtu harmoningomis asmenybemis ir nepatirtu traumos vaikysteje ir paauglysteje-irgi pagirtina. Todel daznai seimos pasuka skirtingais keliais.kai vaikai uzauginti…..
Jus nezinote,kas yra tevelio meile……Man likimas dovanojo nuostabiausia Teti pasaulyje…
Uzaugau su mama, tecio nei maciusi nei girdejusi, nei cento is jo negavusi. Ir as taip pat bijau. Bijau, kad nesugebesiu auginti sunaus – visiskai neturiu supratimo kaip reiketu aukleti vyra, jei visa gyvenima sale saves neturejau visiskai jokio vyrisko pavyzdzio (nei tevo nei senelio nei brolio); bijau, kaip ir tu, kad ateis diena kai reiks palikti mama viena- bus marios liudesio abiems; bijau kad nesugebesiu rasti tinkamos antros puses, nes jau dabar pastebiu, kad nuo paauglystes isimyliu bet ka – kvailus, nenaudelius, savanaudzius siknius. Manau vel gi todel, kad nesu maciusi gero vyro pavyzdzio seimoje. Ir paskutinis dalykas, kurio bijau labiausiai uz viska – kad viena diena mamos nebeliks, ir as liksiu vienui viena siame pasaulyje, ir jeigu nebusiu tam labai gerai pasiruosusi, mano sirdis paprasciausiai sustos ta pacia minute kaip ir jos…. ….
Aš suprantu, kad yra ir tokių patirčių, bet man asmeniškai to niekada netrūko. Labiau norėjau turėti antrą mamą, norėjau, kad ja būtų viena mamos draugė, bet deja, jos nebuvo homoseksualios.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
