Uždirbančios daugiau už savo vyrus
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Ar yra čia tokių, kurios uždirba daugiau hž vyrus?
Kalbu ne apie tai, kai algos skiriasi neženkliai. Maniškis uždirba minimumą, aš – 4 kartus daugiau.
Buvo ir toks gyvenimo periodas, kai pati sėdėjau be darbo, studijavau. Tada vaikinas (taip, esame nesusituokę) dirbo vienas ir išlaikė mus abu. Tuo metu nuomos mokėti nereikėjo, tad pinigų užteko. Išsikraustėm, aš gavau gerai apmokamą darbą.
Norėčiau paminėti, kad kai pati nedirbau, sau beveik nieko neleidau. Nei naujų drabužių, nei manikiūro, ar dar ko. Net grįžusi pavargusi po studijų, susitvarkydavau, tiek aplinką, tiek išvaizdą, paruošdavau jam valgio, ir pyragų iškepdavau. Pinigų niekad neprašiau, nors finansus ir laikėme bendrais.
Dabar viskas pasikeitė, daug uždirbdama ir sau daugiau leidžiu, bet ir laiko nebeturiu laisvo beveik.. O vaikinas… Na, negaliu sakyti, kad visai prie buities neprisideda, bet jo įnašas daug mažesnis. Vis žadėjo, kad sumokėti nuomai turės pinigų, tačiau kol kas moku tik aš, jis max 100€ tėra prisidėjęs. Gavęs algą porą kartų yra nuėjęs maisto nupirkti ir viskas. Visus kitus namų kampus laikau aš – nuoma, maistas, higienos, švaros priemonės, komunaliniai mokesčiai. Tuo tarpu manasis ir alaus išgeria, ir su draugais pasitūsina. Vakar pareiškė, kad pradės kačialką lankyti, kad kartą per savaitę savo hobiu užsiiminės (~10€ savaitei gautųsi tam). Taip norėjosi išdrėbti “iš kokių pinigų??”, bet vis prisimenu tą periodą (maždaug pusantro mėnesio), kai mes tik iš jo pinigų gyvenom.
Ir nesuprantu, ar yra man čia ko pykti? Nesu nek feministė, nei seno požiūrio, kad vyras turi dirbti, o moteris – namus tvarkyti. Bet man norisi kažkokio stabilumo. Nes dabar finansai – tik mano galvos skausmas. Tik aš mąstau, kaip nuomą sumokėti, už ką maisto nusipirkti ir t.t. o jam tik ‘davai į kiną, noriu į kačialką, varau su draugais alaus’. Ar be reikalo pykstu? Bet kokiu atveju – jaučiuosi blogai. Tie ‘bendri finansai’ vis primena, kad tarsi nereikėtų taip pykti. Kitas dalykas – mano darbo sutartis yra terminuota, tad tokias geras pajamas turėsiu tik iko vasaros. O kas tada? Dirbsiu, ko gero, padavėja, pajamos mudviejų gal susivienodins, bet gyvensim tikrai nuo algos iki algos, su tokiu jo požiūriu. Patarkit, prašau, ką daryt?
Primint apie terminuotą darbo sutartį ir geriau taupyt, o ne kačelkes lankyt, nes paskui išvis teks be pinigų sėdėt.
Tai aš jam esu tai sakiusi. Nu tai tada pokalbis nutyla, jis nurimsta, o kitą dieną vėl kokia fix idėja jo galvon šauna, kuri ir vėl reikalauja išlaidų ir vėl priverčia mane jaustis lyg su siena būčiau šnekėjus..
Pataupyciau slaptai nuo vaikino pinigus JEIGU KA
Nu, kažkaip paslapčių kažkokių turėti irgi nesinori. Bet kokiu atveju bandau vis kažkiek į taupyklę įmesti, bet kaip man su jo šituo poreikiu išlaidauti ir nesupratingumu kovoti?
tai sakykit sumazino atlyginima (kita dali dekit i sona) ir dabar uzdirbat dar maziau uz ji. na ir pirkit valgyt vien makaronus, ir pan. pastatykit ji i nemalonia situacija jeigu neiseina kalbetis.
pasitaupyk slapta ir butinai.mano patirtis su karteliu.uzdirbau gerai,sukisau i namus,buitį susitvarkiau.o gimus vaikui likau be pinigu…… Vyras nesupranta kam man pinigų,juk badu nemirstu….
Aš manau, kad jei jau pora nusprendė, jog jų biudžetas bendras, tai turėtų galioti nepriklausomai nuo to, kaip pasikeičia kieno padėtis. Dažniausiai galima pamatyti, kad kai vyras uždirba daugiau, tai moteris laiko normaliu dalyku pajamas dalintis, o kai situacija pasikeičia ir moteris ima uždirbti daugiau, tai tokios pozicijos (dalintis) atsisakoma… Manau, kad tai nelabai gražu. Kitas klausimas – kaip pajamas leisti, kokiom išlaidom (maistas, pramogos, …) kokią dalį skirti. Čia reikėtų tiesiog susitarti.
Pataupyk pinigus ir nusipirk sau gera masina gal tada uzpavydes ir susimastys o jei rimtai tai deja taip bus visada: tu stengses, ribosi save, kad tik i seimai butu geriau, o jis sakys – man juk uztenka kiek turiu!
@lillie aš ir stegiausi tokios pozicijos laikytis, bet visvien gaunasi taip, kad tiek tada, kai dirbo tik jis, tiek dabar, daugiau ar mažiau save riboju. Dirbant tik jam – nieko neprašiau. Tikrai. Kai duodavo pinigų – maisto nupirkdavau abiem. Ir pagamindavau valgyt, ir pasmaguriauti galėdavom. Pačiai irgi norėjosi ir nagus susitvarkyti, ir į kirpyklą ar grožio saloną nueiti, ar drabužį kokį nusipirkti. O dabar mano pinigus vaikinas supranta kaip savaime suprantamą dalyką. Nebūtų taip pikta, jei dar pasitartų, paklaustų mano nuomonės, o dabar viską girdžiu kaip nenuginčijamus faktus. Iš serijos “pradėsiu sportuot, va, užsirašysiu į tą kačialką, kur draugas sportuoja” ir viskas. O kad aš kas mėnesį galvą suku, kaip nuomą sumokėjus badu nemirti, tai jam nė motais.
O pas pus atvirkcia situacija, draugas tris kart daugiau uzdirba uz mane bet viska mokam po lygiai, komunaliniai per puse, maisto saskaita turim tai imetam po vienodai o kas lieka tai savi pinigai:-)
Dėk pinigus į šoną argumentuodama tuo, jog darbas tik laikinas. Ką darysi, kai sutartis baigsis ir iškart kito darbo nerasi? Vėl iš vaikino algos gyvensit? Jei vaikinas nori išlaidauti, tegul leidžia savo pinigus. Pirkit maisto minimaliai ir griežtai sakykit, jog prie nuomos mokėjimo prisidėtų. Kiek laiko gyvenate jau gyvenate taip?
Darbą turiu nuo naujųjų. Va tada ir atsipūtė. Nežinau, negi rimtai prašyti, kad mestumėmės už nuomą, komunalus ir maistą per pusę? Kaip bebūtų, jis yra žmogus, su kuriuo ateitį sieti noriu, o ne paprastas kambariokas, su kuriuo nuomą per pusę skaičiuoti turėtumėm
Jei skiriasi nuomonės taupymo ir kt. piniginiais klausimais, žinoma, reikia susitarti (bendro biudžeto trūkumas…). Šiaip aš nesu iš tų žmonių, kur visais atvejais pataria “kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis”, bet šiuo atveju, kai klausimas konkretus, tai, manau, vienintelis ir normalus sprendimas. Antrai pusei sakyčiau, kad visiems poreikiams pinigų neužtenka ir reikia pasiskirstyti prioritetus (žinoma, draugiškai – gal jis tiesiog ne taip gerai tvarkosi su finansais ir neatkreipė dėmesio). Na, sėkmės Jums
Dėkui
Taupyčiau slapta pinigus.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
