nieko čia nepadarysit, nejaugi žmogų pririštą norėtumėt laikyt? nesižeminkit, palinkėkit jam sėkmės ir susikurkit laimingą gyvenimą be jo. žinau, kad sunku, skauda ir tuščia viduj, tačiau šią būseną reikia išgyventi – po to bus lengviau

čia ne pertraukėlėje bėda, bėda buvo jau prieš tai,jei tos pertraukėlės prireikė)

manau kad ta pertrauka buvo tik pretekstas issiskirt, ir jau kuri laika jis turejo kita/norejo buti su kita…bet buvo skystablauzdis, ir nusprende pasilengvinti sau dalia, alia padaryt pertrauka… fu, bjaurastis. neliudek. kazkada dziaugsies, kad keliai issiskyre

DD kad savo pertraukėles visą gyvenimą prisimintųšypsena

nesuk galvos mano vyras po 10 metu bendro gyvenimo isejo pas kita su dviem vaikais o savo du paliko. o cia vaikinas bus tu diedu ne karo metai

na o ko tu tikėjaisi…vaikinas švelniai palikti norėjo ir tiek. gaila, bet ne tu pirma ne paskutinė, visos bent kartą tai išgyvenom. šauk šampano, vadinasi tai ne tavo žmogus o taviškis – jau pakely!

Su tom petraukėlėm… aš gal kokia 12 turėjau… Visada jam reikdavo apgalvoti, bet po tos pertraukos vistiek kartu buti norėdavo, tai visad ilgiausiais monologais atsiprašydavo… na ką o aš durnė atleisdavo visad, nes begalo buvau įskliopinus…. na ir baigėsi taip kad po vienos pertraukėlės paliko… va tada ir gyvenimas griuvo, ir sienom lipau, ir mirti norėjau… ir žeminausi, rašinėdavau, skambinėdavau… O dabar jau greit bus metai kaip išsiskyrėm, tai ačiū dievui, kad jo nebėra, tik dabar suprantu kokia durna buvau, meilei pertraukų nereikia, jos kaip tik susilpnina santykius. Ir autore žinau,kad dabar viskas atrodo juoda, bet pamatysit viskas eis tik geryn, tik turite nebijoti prisileisti laimę, nes jei visada mintys bus tik apie jį, tai jūs uzsiblokuosite, kad nieko gero nereik, daugiau pozityvių minčių, ir pirmyn Autore man parašyti galite drąsiai jei tik kyla noras. Nes jus puikiai suprantu.