Uzkniso gyvenimas su vaikinu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, menesis laiko apsigyvenau su vaikinu, jauciu, kad padariau didele klaida. Taip susikloste aplinkybes, kad buvo patogu kartu gyventi, draugaujam apie 4 metus. Zodziu vaikina reikia verst tvarkytis, valgyt nemoka gamintis, tik pusryciams pats pasipjausto desros su duona. Tvarka jam asociuojasi tik su neismetytais daiktasi, dulkes, trupiniai jam neegzistuoja. Bandau graziai tartis, paaiskint situacija, bet kiekviena karta pamatau nepatenkinta veida ir paburbejimus. Kaip manot ar verta stengtis? Drauges sako, kad reik apsislifuot, pirmi menesiai visad sunkus…
dulkiu daugelisvaikinu nepastebi, jusu tvarkos suvokimai skiriasi… reikai kalbeti, aiksinti, gal tikrai nemoka, nesupranta, reikia turet kantrybes mokinant ruost maista, parodyt kur konkreciai ka sutvarkyt, tokie jau vyrai kai kurie….
Sakot per daug reikalauju is jo?
Sveikute manau imanoma peraukleti vaikina,bet nesakykit panos kad nera tokiu kurie nepastebi…patikekit,mano vaikinas ir virtuvej suktis moka ir dar man parodo kur dulkiu nenuvaliau,arba pats dar pabaigia mano pradeta darba.. bet jei jau vaikinukas pusryciu normaliu neapsidaro tai cia jau biski tokia vejavaikio bruozas,dar nesuauges gal iki galo… turek kantrybes ir isiauklesi…
Pavydu.. uz mano vaikina mama, matyt, viska darydavo, tai dabar gal jis naiviai tikisi, kad jo mama pakeisiu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
