pradinėse klasėse esu pavogus trinklį ;D po to kilo skandalas kad pavogė kažkas, visu apieškojo, bet aš paslėpus gerai buvau ir aktorė nebloga ;d grižus namo tėčiui ir broliui papasakojau, tai gražiai paaiškino ir liepė padėti,kai visi šokių pamokoje buvo aš ale kažką palikau, nubėgau ir padėjau po stalu ;DD

op kai buvo kokia 14 metų tai pusseserė dirbo kebabinei, šalia tokia parduotuvė, papras,be kamerų be nieko, ir ji pasakojo,kad lengva ten kavytę pasiimti ir nesumokėti ir .t.t po to ten visokie vaikinai pasakojo kiek išneša visko, nu aš kažkaip kvaila buvau tokių kalbų prisiklausius, nuėjau ir i kumštinę pirštinę isikišau lupu blizgesį, po to visiem papasakojau tai sureagavo ne taip kaip tikėjausi, pusseserė baisai supyko,draugai irgi, tai net nesidažiau su juo… o dabar pagalvoju jei būtų pagavę…

o kaip maži buvom aš bailė buvau tokia apie vogimus, ten rūkimus man nė į galva, pusę kiemo susigrūdom i parduotuvę viska žiūrinėjam, ir bernai mergom mėto į kišenes šokoladukus ir t.t aš išimdavau padėdavau atgal, nu išeinam iš parduotuvės, vienas sako pažiūrėk kas tavo kišenei ištraukiu PUPA šokoladuką,sako va tu pavogei ir t.t sakau Jūs man ikišot sakau aš jo net nevalgysiu įšmesiu i bala ir sutrypsiu o berniukai sako mes viską apsauginiams pasakysim atiduok mum, atidaviau ir baigėsi visas stresas

Man tai tikrai ispazinties reiketu nueiti

Na, ka, labai megstu gerus vakarelius irrrr naujausia musu vieno vakarelio mada – isgerus vogti kitu kokteilius KLUBE

Esme tame, kad tiek as, tiek mano drauges, niekada negaili pinigu geriems vakareliams, geriems gerimam ir pan, bet cia uzvaldo tooooks azartas, kad soki soki ir pyyzt, kieno nors kokteili i rankas(tipo sumaisei) ir nuvarai kitur sokti p.s. rinktadomes tik ka tik nupirktus, na nenugertus zdz, labai geda, bet tai uz tai kaip smagu

kitas dalykas: jei jau tusinames, nu nebuna, kad neissinesam tauriu. Pamenu,m ir taksistams palikdavau, ”kad maziau moketi reiketu”, nors palikdavom pinigu dar daugiau – arbata aceit nu zodziu….

Dar is tevo mergos esu pasiemus Chanelio blizgi. Blemba, daug ji ten ju turi, o to man labai spalva patiko, tai ka zinau, pasiemiau.. argi jai gaila?

Aj, dar is mazosios seses vis ka nukniaukiu, nes ji irgi visko turi…. tai pasiemiau irgi blizgesi, pinigine mazyte. nervina, nes man jau nieko nebeperka aj, dar ja isduriau ir is jos irgi Chanel blizgesi pasiemiau,na tiksliau del sventos ramybes – nusipirkau uz 5 lt

justinele.. — oj kaip negražu mažaja sese apgaudineti

va tau ir lygių teisių rezultatas, vyrai klube neperka panelėm kokteilių- tai jos pasivogia

justinele… iš manęs kas paimtų kokteilį, tai aš nusivyčiau, iškelčiau skandalą, atimčiau ir dar (pagal situaciją, priklausant nuo mano nuotaikos) reikėtų saugotis, kad neišpilčiau to kokteilio ant jų

Kai buvau mazas daznai su tevais pas giminiu uzvaziuodavom i svecius pas pusbroli mano vienmeti, ir mane ziauriai traukdavo kur prie saldytuvo magnetukai, tai ir imdavau po viena visada, nu ir karta pusbrolis pas mane atvaro ir rado berods po sofa visus magnetukus savo ( zvilgsnis tai pasaka buvo pas ji ), i mane paziurejo ir dar nespejo man nieko pasakyti as jau jam sakau “cia ne tie patys ne tie patys” DD

man tai bajeris buvo.nu bet ne aš pavogiau krč.sėdim per dailę čia praeitą penktadienį,atsisuku į klasiokią sakau:

-ooo,aš ir tokį dėklą pieštukams kažkada turėjau.

sako jis: rimtai?geras.

sakau:bet kažkur dingo ,o man taip patiko jis.ir pieštukai buvo,ir liniuotė,drožtukas,matlankis .

ir taip žiūriu viskas ant jo stalo D sakau,bet čia juk mano viskas.sakau iš kur gavai?

sako : nežinau,darželį kai buvom kažkada pasiėmiau.

ir krč išsiaiškinom ,kad ten viskas mano D

nu šiaip ,o ką aš pavogus tai nepamenu.visokių vyšnių,braškių.kartą mus tokia boba užsivijo ,nes pavogėm vyšnių daug.kita rytą jas su drauge turguj pardavinėjom ir ta taip ateina prie mūsų.mes tik užsisukom tipo kalbam kažką.ta sako : po kiek vyšnios? mes tylim.tai nuėjo dar šiandien taip su drauge norėjom pardėj paragaut riešutų sviesto tai įkišom pirštus ir paragavom,bet kamera prie pat buvo..nepasisekė

“dar šiandien taip su drauge norėjom pardėj paragaut riešutų sviesto tai įkišom pirštus ir paragavom,bet kamera prie pat buvo..nepasisekė”

Sori, bet čia jau žemiau visko

wtf? atsisukot stiklainiuką? Ir pagavot? ar nebedarėt taip?

Ot vagilkos jūs

nu atsisukom,įkišom mažus pirščiukus ir paragavom bet tai labai mažai,ten jaučiu net nesimatė ,kad imta kažkas.bet neskanus

kazkada vaikyste pavogiau kramtoma guma, pagavo, tai iki siol atsimenu kaip 3 men namu aresto turejau

giedruyzas, man šiaip įdomu, jums tai visiškai normalu ir priimtina atrodo? Ta prasme, kaišiot pirštus į maistą, kurį vėliau valgys kiti? |

Kai prisimenu, kiek apsivogusi esu, ypač vaikystėje, tai net siaubas suima, iš kur toks nejautrumas pas mane

Juokingiausia istorija buvo tokia, kad turėjau draugę, su kuria visokių šposų prisigalvodavom, labai pasaulį pažinti norėjom, vaizduotės netrūko, tai žinoma, kad galų gale turėjom sugalvoti apie saldumynų vagystes iš parduotuvių… Bet vogdavom naglai: apsirengdavome kaip kokios lėlės, su sijonėliais, rankinukais, dviem kasytėmis, pasidažydavom lūpas ir eidavom “apsišopinti”. Ir taip garderobą keisdavom ir į parduotuvę migruodavom kas valandą…Visur kišom tuos saldainius – ir į užantį, ir į pažastį, ir į kišenę, ir po sijono guma… vieną kartą prie pat pardavėjos akių iš po sijono man iškrito čiulpinukas, baisiai persigandau, čiupau tą čiulpinuką ir šaukdama “Oi, vėluoju į bažnyčią (?!) !!!” spėjau išbėgti Parduotuvė buvo gana didelė, su kameromis, bet mūsų tai nesustabdė. Kai išeidavom pilnais rankinukais šokoladų ir valgydavom juos, jausdavomės kaip gudriausios pasaulyje personos, visatos valdovės, nesugaunamos kaip vėjas

Po kelių metų, jau buvome beveik paauglės, tokiais dalykais senai nebeužsiiminėjome, tai sužinojome tokį dalyką. Draugės mamos draugė buvo tos parduotuvės viena iš valdytojų, ir ji buvo nusprendusi susukti tokį socialinį filmuką iš senų parduotuvės kamerų juostų apie narkomanus, bomžus, vagis… ir besukdama pastebėjo kelių metų senumo įvykį, kaip jos draugės dukra vagia šokoladus. Aišku, ji viską pasakė ir parodė jos mamai, po to ji mus kvietėsi pokalbiui. Buvo žiauriai gėda ir nemalonu, nežinojom, kaip tą savo besotystę pateisinti