Vaikiną kankina mano praeities vaiduokliai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, panelės. Nenoriu pradėti pasakoti visko su visomis smulkmenomis, tačiau labai prašau patarkite, kaip paaiškinti vaikinui, kad jis liautųsi galvojęs apie mano praeitį, apie vaikinus, su kuriais anksčiau leidau laiką? Man niekada netrūko vaikinų dėmesio, tas tiesa, tačiau rimtą draugystę esu turėjusi tik vieną. Nesuprantu, kaip galima pavydėti dėl tų žmonių, su kuriais buvau Jo dar nepažinodama, bet matau, kad jis nuolat apie tai galvoja ir skaudu jam dėl to, jis prisigalvoja visokių nesamonių.
Ką pasakyti, kad jis įsitikintų, jog dabar tik jis vienintelis man rūpi? Ką pasakyti, kad jis nusiramintų? Man 19 metų. Atsiprašau už nerišlų tekstą, bet esu labai susinervinusi..
o ka daryti, kai vaikinas prikaisioja vaikinus, su kuriais buvau jau tada kai ji pazinojau, nes palikau? o paskui susitaikem. zinau, kad jam skaudu, bet jei vis delto mane mylejo ir tebemyli ir esam kartu, tai turetu pasirinkti kas labiau rupi- ar grazi draugyste, ar kazkokie prikaisiojimai, kurie tik sukelia tarpusavio pykcius. reikia dziaugtis, kad apskritai atsikvosejau ir esu su juo.
o kaip su tuo kovoju, tai paprastai. is pradziu aisku imdavau ir i galva, ir i sirdi. o dabar nebekreipiu demesio. jei jau pamatau jo perkreipta veideli (butent is to suprantu apie ka galvoja), tai iskart pasisalinu, tegu pabuna viena, o jei ka nors pasako, tai nekreipiu demesio. o galiausiai su laiku pamatys, kad tu ji myli, bunat jau nebe menuo ir nebe metai, ir turbut prades pasitiketi ir savim, ir tavim
o kai labai sunervina ir sugadina gera nuotaika tokiais bambejimais (jie dazniausiai buna, kai pamato mano ex), sakyciau, kad maciau jo. ir ka dabar abiem daryt bet kai maniskis neturejo kitos, kuria galeciau prikaisiot, tai sakau maciau visas tas , su kuriom miegojo, ejo uz ranku susikabine ir dainavo jo varda, ir ka man daryt tokiu atveju- jungtis prie ju, ar rautis plaukus tai pradedam juoktis abu ir problema isspresta manau humora reiketu pasitelkti, atpalaiduoja ju nervus
Aha, O KĄ DARYT, kai vaikinas prikaišioja faktą, kad aš nepamenu, jog prieš 5-6 metus su juo susipažinom ir ėjom į pasimatymą, o aš po to jį žiauriai pavariau, ens jis man nepatiko ir užmiršau jį, ignoravau. Ir štai, po 5 metų mes su juo iš naujo susipažinom – įsimylėjau, ir jis man pasakė,kad buvo taip ir anaip, dėl to, maęns negali visiškai prisileisti. Apsimetu vis,kad nepamenu, nes ir neprisiminiau,tik radau atvirutę namie netikėtai,kurią jis man tada seniai buvo siuntęs.. Dieveeeeeee, skradžiai žemėn prasmegti noriu:<
kazkada esam labai smarkiai susipyke del viso sito, net buvau isejusi atgal pas tevus gyventi, norejau skirtis, nes atsibodo priekaistai del vaiduokliu[ ypatingai kai vienas buvo uzsenietis], kurie visu esme nieko bendro su juo neturi ir nieko nekeicia. Tai tada issigando ir baigesi visos ikyrios temos.Na o jeigu ka nors panasaus dabar pasako tai atsakau, kad del to kiek ir ko turejau esu dabar tokia.. nes juk praeitis formuoja mus, itakoja ir dabar esam tokie kokie esam del butent praeities ivykiu… tai sakau jeigu myli mane reiskias viskas ten buvo i nauda..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
