Taip taip taip, vėl eilinė tema apie vaikinus… Ir apie pačia mane.

Nesuprantu kas man yra. Į kiekvieną eilinį vaikiną žiūriu kaip į sau skirta, vos bent vienas parašęs koks nors išvaizdesnis aš pradedu iškart prisisvajot apie jį. Ir taip visada… Man gal dėmesio, koks trūkumas ar kas man. Ir čia nevienintelė bėda, nemoku su jais bendrauti, esu turėjus vieną vaikiną, bet tai nebuvo gera patirtis, na taip su juo surasdavau bendrų temų, bet nesijaučiau su juo gerai. Tiesiog, kai esu vaikinų kompanijoje aš jaučiuosi įsitempus, negaliu būti savimi ir atsipalaiduoti, kai kitos draugės iškart suranda su jais bendrą temą, juokiasi ir jaučiasi puikiai. Bet kas man??? Kiekvieną vakarą sukas mintis apie kokį vaikiną susikuriu fantazijų kaip filmuose.. Ir negaliu iš to išsikapstyt, kai kokia dvylikametė. Kaip man to atsikratyt? Gal ką patartumėt? Galit teist mane kaip kokią mažvaikę, bet patikėkit manimi pati tokia jaučiuosi. Ir atrodo taip norisi turėti vaikiną, bet nieko vis nebesigauna, gal galit duoti kokių patarimų kaip pasitikėti savimi ir surasti su vaikinais bendrą kalbą ir EILINĮ kartą neprisigalvot visokių nesąmonių, kad vos pažiūrėjęs į mane ar parašęs vaikinas domisi manimi kaip mergina…