Sveikos.

istorija tokia, kad su vaikinu esam kartu jau pakankamai ilgai, 6 metus. per tuos metus buvo visko, ir pykcio ir meiles ir taip toliau. bet pastaruoju metu jauciu, kai vaikinui viskas pasidare neidomu, ypac as. kartais skundziasi, kad musu lytinis gyvenimas labai suprastejo (tai tiesa, darom tai gal karta i menesi). neliko absoliuciai jokios aistros, viskas buna tik mano iniciatyva, viliojimas ir panasiai, o jis del to nei kiek nesistengia ir nieko nedaro. nereikia net sakyti tikriausiai, kad jokiu buciniu ir apkabinimu praktiskai irgi neliko. matau, kad jis nelabai turi kazkokiu pomegiu gyvenime isskyrus kompiuteri. jokiu dovanu, staigmenu nesulaukiu, per sestasias metines padovanojau jam tikrai nepigia dovana, o jis man 1 padziuvusia gele, nors tikrai turejo pinigu ir galejo prisitaupyt. bent as jo dovanai ilgai taupiau. man nera svarbi ta dovana, bet as matau kad zmogus nei kiek nesistengia del manes. gyvenam kartu. jauciuos taip, lyg gyvenciau su paprastu draugu, o ne mylimu vaikinu. nenoriu skirtis, tad nesiulykit, verciau patarkit kaip galima butu istaisyt situacija..