Vaikinas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos panos. Turiu vaikiną, su kuriuo kartu jau ~pusę metų, bet mes esame iš skirtingų miestų, tevų nepažįstam. Tai va, jis rytoj atvažiuoja pas mane, nori likti nakvot. Pasakiau tėvam, tai net nežinau, labai keista jų reakcija buvo, kad jis nori likt nakčiai. Net nebežinau ar aš išvis noriu, kad jis liktų pas mane… Nors mes jau nebe tokie ir vaikai sakyčiau, mums po 20. O sakykit merginos, kaip jūs jautėtės, kai vaikinas pirmą kartą liko pas jus nakvoti ir tą pačią dieną susipažino su tėvais?
mes beveik metai vienas kito tevus zinom, sveikinames ir t.t., bet nakciai dar nebuvo likes mes “gyvenam kartu” menesiais net kai tevu nera
Ahą, keli mėnesiai ir jeigu įstosiu tai gyvensiu studentišką gyvenimą Gal sakė vaikinas atvažiuos savaitgaliais tai bus smagu
Oij, sumaišiau ju su autore Čia kitas variantas, tėvus suprantu: išsikraustysit, galėsit siaust. Nedaug turbūt ir beliko su tėvais gyventi?
Mane su vaikinu skiria 300km atstumas,kai tik pradejome draugauti jis apsistodavo viezbutyje,ten pabudavau,o vakare jis mane palydedavo namo.Po kokiu 3 menesiu draugystes jis pareiske nora susipazinti su tevais.Tai ir supazindinau,nors tai buvo pirmas rimtas vaikinas man ir pirma karta tevams vaikina pristatinejau.Tai kadangi ilgai uzsisedejome visi,buvo jau velu draugui eiti i viezbuti,tevai pasiule miegot pas mus namie,tai ir miegojome kartu vienoje lovoje.Nuo tada draugas niekada neapsistojo viezbutyje,visada atvyksta pas mane,o as pas ji..jau taip greit 3 metai..dabar man greit 21.
Tai ką jie galvoja aš nei neklausiu, tiesiog miegot kartu neleidžia nei jo tevai nei mano. O ką mum daryt, kad taip yra, kiek šnekėta, ir nieko Visada spėsim suaugt
Na, bet jūs pati pagalvokit, negi jie įsivaizduoja, kad jūs nesimylėsit iki vesuvių? Man kažkaip nesitiki. O čia juo labiau ne apie tai net kalba.
Ne, man dabar 18 dar gyvenu pas tevus
aaaa, nu tokiu atveju jo, galvojau vyresne jus
Mes pradėjom draugauti dar būdami 15 metų Dabar pilnamečiai. Žinot, mano tėvai kaip čia pasakyti.. senų pažiūrų ir nieko negaliu padaryti. Kaip yra taip yra.
Na, juk suaugę žmonės, tuo labiau, kad kai vaikai išvažiuoja studijuoti, tai jau neprisaugosi per daug Visi suaugę, visi vieni kitus turi suprast ir išmokt pasikalbėt, o ne apsimetinėti, kad kažkas dar mažas vaikas, nes iš to ilgainiui nieko gero nebus Bent jau aš taip manau
tik vieną žinau,kad mano vaikinas pas mane niekada neliks nakvoti,nes nenoriu kad tėvas išprotėtų
man ir kazkaip keista skaityt, ypac jei tris metus draugauja zmones, nzn, draugas mane po 3 menesiu nusiveze pas tevus, ne vienam nekilo minties, kad miegosim atskirai ir, kad cia kazkas ne taip, nors man 19 tebuvo
Na jiem tikrai neįprasta, nes vaikinai pas mane nelikdavę nakvot, o brolis merginą veždavosi į sodą, kad kartu pabūt. Man, kaip dukrai, šiek tiek kitaip, saugo gal labiau
Na, kai jums tiek metų, man tėvų reakcija kiek keistoka. Bet kita vertus, jiems gal irgi neįprasta, nejauku Kažkaip gal tiesiog atvirai su jais pasikalbėkite, nebe vaikas juk esate.
Tėvai nieku gyvu nesutiktų, kad vienam kambary miegotume, tuo labiau vienoj lovoj, tad jam lieka svetainėje ant sofos O šiaip kai studijuojame ten pat, tai praktiškai gyvenam kartu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
