Sveiki,

Taigi pradesiu nuo to,kad mus su vaikinu skiria 300km atstumas. Si savaitgali pas ji atvaziavau. Ryt ryte anksti vairuosiu i vilniu. Anksciau viskas buvo nuostabu-demesys, nereali pagarba man, o dabar susidaro ispudis, kad jis pradejo sau per daug leisti.kai pykstames,negrazesniu zodziu pavadina, ir iki asaru daveda ir net nereaguoja kai verkiu.

Visada noriai padedavo man atlikti namu ruosos darbus, plaudavo indus. Siandien pagaminau mums daug maisto ir paklausiau,ar isplaus indus, viskas buvo gerai, jam tiko. Man normalu dalintis buities darbus, greit ruosemes kartu apsigyvent. Juk valgome abu plius jam sito maisto ilgam uzteks.

Virtuveje, savaime aisku, atsirado netvarka. Jis vakare atsikele nuo teliko. Sudejo indus i indaplove. Tvarke virtuve. Jam maximum uztruko 15min. Viska dare su tokiu piktu veidu. As klausiu:”kas yra.”

Jis atsake: “jau geriau restorane valgyt, jei tiek tvarkyt reikia. Jeigu gamini, tai pati ir tvarkykis”.

As realiai likau soke, jis niekada meturejo problemos isplaut indus ir pan. Man labai liudna, buvo tokia gera diena, o jis man nuotaika sugadino. Kaip elgtis man toliau.? Kuo toliau,tuo labiau parodo savo veida. Nesu tikra, ar noriu but su tokiu zmogumi.