Vaikinas berastis
Susirasineju su vaikinu, is foto jis man visai patinka. Bet daro ziaurias rasybos klaidas. As esu tolerantiska visokiems š,žč nerasymams ir nosiniu raidziu nerasymams, nes dauguma taip raso, bet rimtos rasybos klaidos erzina ir atrodo, kad vaikinas gali buti bukas kaip cebato aulas. Tai sukuria tokia atmetimo reakcija. Kviecia susitikti, net nezinau ar rasim apie ka kalbetis, nes ir susirasinejant kalba kazkaip nesirisa. Ar gaistumet laika su tokiu? Ar verta prasideti?
Kartais taip nutinka ir skubant, rašant vairuojant/einant ir panašiai. Turbūt labiau atkreipčiau dėmesį į turinį.
as daznai susizeidziu pirstus, tai mano rasymas isvis tragedija buna, buna rasau eidama, tai irgi neblizga rasyba. Zinoma veliau, kai niekas neblasko, neskubu, buna paziuriu ka rasiau ir geda, bet jau nieko nepakeisi 😀
Galite kartą susitikti, kad butumete tikra, bet greičiausiai nebus inteligentas
Niekada neidavau į pasimatymus su vyrais, kurie bent kažkokio aukštojo nebuvo baigę. Dar atkreipdavau dėmesį ar moka angliškai neblogai, o jeigu net lietuviškai rašyti nesugebėdavo, ties tokiomis žinutėmis su klaidomis ir būdavo baigta.
Taip, greičiausiai bus bukas. Nemačiau nei vieno proto bokšto beraščio. Mane atgraso žmonės, nemokantys rašyti.
Kartais galima klaidas nurašyt nuovargiui, skubėjimui ir pan. Bet jei kabini paną ir nesistengi, tai ir kitą dalyką parodo – kad jam nerūpi jums gero įspūdžio padaryt. Pvz., aš draugams tikrai visokių kliurkų prirašau ir netaisau, gi žino, kad nedurna 😀 Bet kokiam potencialiam darbdaviui tikrai pasistengčiau padaryt gerą įspūdį ir beleko nesiųsčiau.
Kartais galima klaidas nurašyt nuovargiui, skubėjimui ir pan. Bet jei kabini paną ir nesistengi, tai ir kitą dalyką parodo – kad jam nerūpi jums gero įspūdžio padaryt. Pvz., aš draugams tikrai visokių kliurkų prirašau ir netaisau, gi žino, kad nedurna 😀 Bet kokiam potencialiam darbdaviui tikrai pasistengčiau padaryt gerą įspūdį ir beleko nesiųsčiau.
blm tikrai tiesa…as rasau skubedama neziuredama pazistamiems, bet naujiems zmonem ir darbe tai jau stengiesi neskubet, perskaitai kelis kartus ar viskas gerai.
Tai skubant tiesiog ne tas pasispausti gali, kas iš tiesų skiriasi nuo rašybos klaidų.
Žiūrint kokios tos klaidos. Nes atsakymuose dažniausiai minimi vadinamieji mistypes (praleistos, sukeistos raidės ir pan., kurie tikrai gali atsirasti dėl skubėjimo). Bet jeigu žmogus rašo šendien, įdėja ir pan., tai visai kas kita. Neneigsiu – mane labai erzina rašyti nemokantys žmonės. Tai jeigu rašo su tikrom klaidom (ne mistypes), man būtų atmetimo reakcija. Jeigu tai yra mistypes, tada ne taip ir svarbu.
Bet kyla ir kitas klausimas. Jeigu žinutėmis kalba nesiriša (jeigu ne tik dėl klaidų), ar tikrai verta bandyti susitikti? Žinoma, galima – galbūt gyvai bendravimas rutuliosis geriau. Bet jeigu, pvz., iš žinučių atsiranda antipatija, nemalonus jausmas ar ką, gal neverta tiktis nepriklausomai nuo rašybos.
O tai darbe netenka pvz rašyt raštų?
“Kviecia susitikti, net nezinau ar rasim apie ka kalbetis…”, – po “nezinau” dedamas kablelis, kad atskirtum šalutinį sakinį, einantį po jo. Moralas toks. Jeigu pati nemoki skirti šalutinių sakinių ir tavo žinios apie kablelį yra tik tokios, jog prieš “kad”, “bet”, “o”, “tačiau” vartojamas kablelis, o plačiau nieko ir neatsimeni iš mokyklos, tai, būk maloni, nesikabinėk prie berno dėl tokių dalykų. 😀 😀 😀
Tai gal susitikot
„Kviecia susitikti, net nezinau ar rasim apie ka kalbetis…”, – po „nezinau” dedamas kablelis, kad atskirtum šalutinį sakinį, einantį po jo. Moralas toks. Jeigu pati nemoki skirti šalutinių sakinių ir tavo žinios apie kablelį yra tik tokios, jog prieš „kad”, „bet”, „o”, „tačiau” vartojamas kablelis, o plačiau nieko ir neatsimeni iš mokyklos, tai, būk maloni, nesikabinėk prie berno dėl tokių dalykų. 😀 😀 😀
Aš tai nesuprantu kodėl kai kurie žmonės jaučia būtinybę pasisakyti ir pasijusti teisiu net tada, kai nelabai nusimano apie tai, apie ką eina kalba… Nes jūsų minėtas kablelis šioje situacijoje nėra būtinas:
„Po žodžių vargu, kažin, prieš dalelytę ar, įvardį kas ir įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jeigu norima parodyti prijungimą. Pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau laimėjęs…“
Zodziu nutariau, kad neverta gaisti laiko, gyvenime buvo panasiu atveju ir is to nieko gero neiseidavo. 🙂 Ir dar net neabejojau kad butinai atsiras vienas ar viena kuris prisiknis prie mano rasybos ar skyrybos .Reikejo tik palaukti truputi. 😀 😀 😀 Vaikino klaidos buvo ne mistypes.
Komentaras tai ne į temą. :DDD Buvo rašyta, kad po “nežinau” (prieš “kodėl”) turi būti kablelis, nes ten yra šalutinis sakinys. Apie dalelytes tas anonimas iš viso nekalbėjo. ;D
Tai ir gerai, autore, bus tų bernų.
„Kviecia susitikti, net nezinau ar rasim apie ka kalbetis…”, – po „nezinau” dedamas kablelis, kad atskirtum šalutinį sakinį, einantį po jo. Moralas toks. Jeigu pati nemoki skirti šalutinių sakinių ir tavo žinios apie kablelį yra tik tokios, jog prieš „kad”, „bet”, „o”, „tačiau” vartojamas kablelis, o plačiau nieko ir neatsimeni iš mokyklos, tai, būk maloni, nesikabinėk prie berno dėl tokių dalykų. 😀 😀 😀
Aš tai nesuprantu kodėl kai kurie žmonės jaučia būtinybę pasisakyti ir pasijusti teisiu net tada, kai nelabai nusimano apie tai, apie ką eina kalba… Nes jūsų minėtas kablelis šioje situacijoje nėra būtinas:
„Po žodžių vargu, kažin, prieš dalelytę ar, įvardį kas ir įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jeigu norima parodyti prijungimą. Pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau laimėjęs…“
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
