Aš nesakau, kad nepavydžiu, bet išmokau save sutvardyti. Buvo, kad kartą užėjo vos ne priepuolis, kai apkaltinau jį buvimu pas ją man nepranešus, ir paaiškėjo, kad pas tėvus buvo. Tai man taip gėda pasidarė, kad kaip reikalas save į ragą suėmiau. Jei jis man nepraneštų kada su ja susitiktų – tai taip, tada atrodytų, kad bando kažką nuslėpti. Bet kai gražiai pasako viską, dar paklausia ar tikrai neprieštarauju, tai negi būsiu čia pati ant savęs užsikabinusi, aš noriu būti ta šaunia mergina, šaunesne nei buvusios, kuri supranta, ta keeper taip sakant Ir jei norėtų išduoti, tai mano neleidimai su ex susitikti tikrai nieko nesulaikytų, vadinasi su manimi nėra laimingas, tai tada tegul ir laksto paskui kitus sijonus, nematau prasmės to atitolinti keldama scenas ir jo laisvę apribodama. Jei taip elgsiuosi tai ir jis įgaus teisę man neleisti eiti kur nors į barą ar kiną su draugais vaikinais, tad dar ko

Normalu. Žmonès bendravo, buvo draugais. Nevisi išsidrasko kaip šunys. Man labiau nenormalu jei ilgesni laiką draugavo, o poto net nesisveikina bet aišku yra ribos bet tik pabendrauti, paklausti kaip sekasi visai normalu