ne per drąsūs jūsų išsireiškimai? kvailais mat kitus žmones vadina… aš irgi nesmerkiu medžiotojų, nelaikau jų psichopatais ar psichiškai nesveikais, neaukštinu/nedievinu gyvūnų, valgau mėsą, neraudu dėl paršiuko, kuris parduotuvėj parduodamas kaip faršas ir ką? aš irgi kvaila dėl to patampu?

Nesiveliant i si ginca del medziokles, kitos nuomones, nei Jusu, turejimas nereiskia kvailumo. Pasimokykite kulturos, Jums bus i nauda.

Kvaila

oo, na ir kokiais argumentais remiatės taip teigdama? kaip medžioklės pateisinimas bei visavalgystė koreliuoja su kvailumu?

Tuo, kad pasiduodate masėms

kokios masės? kur čia argumentas? ar tik nebūsit viena tų, visur įžiūrinčių samokslo teorijas ir masių sukilimą prieš “protingus ir išsikirtinius” žmones?

Geriausia, kai medžioklės (žudymo) šalininkės žmogų laiko plėšrūnu. Leiskit paklausti, kuris kitas plėšrūnas medžioja savo malonumui ir naudodamasis įrankiais, tokiais kaip šautuvas?

Plačiau panagrinėjus medžiotojų psichologiją, išryškėja keli faktai –

1) Tai žmonės, kurie jaučia malonumą žudydami;

2) Savo trofėjais didžiuojasi, šį hobį (žudymą) laiko dinastine, kilminga, aristokratiška veikla;

3) Patiria malonumą vykdydami patį žudymo procesą – tykodami, besiruošdami medžioklei, investuodami dideles sumas į inventorių, planuodami;

4) Akivaizdžiai džiaugiasi nugalėję silpnesnį padarą už save;

5) Teoriškai toks žudymas niekuo nesiskiria nuo tokio, jei pasiimtų šautuvą ir nušautų kačiuką ar šuniuką;

6) Aukai kritus, jaučia triumfo jausmą, pasididžiavimą, pripažinimą tarp bendraminčių;

7) Dangstosi argumentais, patys suvokdami, kad skleidžia dezinformaciją, bando save pateisinti prieš visuomenę. Natūraliai kyla klausimas – jei nieko blogo nedaro, kodėl taip aršiai visuomet teisinasi? ;

8) Malonumas žudant gyvūnus, skausmo sukėlimas silpnesniam už save yra vienas pagrindinių psichopatų bei sociopatų bruožų;

Aš, tiesą pasakius, nuo tokio žmogaus bėgčiau ir niekuomet nelaikyčiau prognozuojamu. Niekad nemaniau ir nemanysiu, kad toks žmogus gali būti geras. Greičiau jau žemas ir pasigailėtinas.

Nesu nei prieš nei už medžioklę. Bet man įdomi nuomonė tų, kurios yra nusistačiusios prieš.

1) Tai žmonės, kurie jaučia malonumą žudydami;

2) Savo trofėjais didžiuojasi, šį hobį (žudymą) laiko dinastine, kilminga, aristokratiška veikla;

3) Patiria malonumą vykdydami patį žudymo procesą – tykodami, besiruošdami žvejybai, investuodami dideles sumas į inventorių, planuodami;

4) Akivaizdžiai džiaugiasi nugalėję silpnesnį padarą už save;

5) Teoriškai toks žudymas niekuo nesiskiria nuo tokio, jei pasiimtų meškerę ir sužvejotų akvariume auksinę žuvelę ar gaidelį;

6) Aukai užkibus, jaučia triumfo jausmą, pasididžiavimą, pripažinimą tarp bendraminčių;

Pakeičiau tik kelis žodžius, sakykit, mielosios, o kaip yra su žvejais? Jie tikriausiai irgi turi psichologinių problemų? Juk jie tokie patys žudikai kaip ir medžiotojai ar ne? O dar jeigu žvejoja ant slieko??? Tai jau -2 givybės. Juk žuvys taip pat turi dvi akis, širdį, skrandį, kepenis, jų kraujas raudonas ir pan. Skirtumai tik tie, jog jos neišbėgs tau ant kelio ir nesudaužys tavo automobilio ir/arba neužmus tavęs, žuvys ne žinduoliai na ir kiti savaime suprantami skirtumai. Bet tai juk nesuteikia teises atimti gyvybės niekuo neprasikaltusiam ešeriui, karpiui, unguriui… Čia niekam neteikiu asmeniškai, bet man įdomi tų didžiųjų miško gyvūnų mylėtojų nuomonė. Ar jūs užiimate diskriminacija? Kodėl per Kūčias valgote tešloje keptą karpį? Juk jūs jį nusipirkote tai gyvą….

Nevalgau karpio, ir niekaip negalėčiau užmušti net žuvies, nebent tai būtų būtina išgyvenimui.

Manau daug kas skiria gyvūnus – šaltakraujus ir šiltakraujus. Visi žinome, kad žuvys yra primityvesni padarai, taip pat – ne žinduoliai. Dar vienas argumentas – iki šiol daugelis mokslininkų mano, kad žuvys negali jausti kančios skausmo metu, o žinduoliai gali.

“Fish do not feel pain the way humans do, according to a team of neurobiologists, behavioral ecologists and fishery scientists. The researchers conclude that fish do not have the neuro-physiological capacity for a conscious awareness of pain.” (Forschungsverbund Berlin e.V. (FVB), August 08, 2013)

Kitas šaltinis – “An RSPCA spokesman said: “There are a number of studies which we believe provide enough evidence to show that fish do feel pain and this remains our view.””

Tai diskusijų objektas, tačiau remiantis mokslininkų išvadomis, galima teigti, kad tai mažiau žiauru, nei sukelti skausmą gyvūnui, kai visu šimtu procentų žinoma, kad jis ne tik jaučia skausmą, bet ir kenčia, patiria stiprią baimę, stresą.

O man atrodo, kad dėl to, jog šiltakraujų akytės gailesnės. Jei kas ant medžio laukdamas pagautų juos už kablio ir trauktų, tai tikrai nebūtų nieko mažiau žiauraus.

Medžiojimas reikalingas populiacijai reguliuoti. Kad ir kaip bebūtų gaila gyvūnų.

Jo jo, “nemokama”… Paskaičiuok, amunicijos, ginklo, šaudmenų, transporto, kitas išlaidas ir sužinosi kiek kainuoja “nemokama” mėsytė

Medžiotojai- gamtos draugai. Nemaišykit su brakūšom. Reikia pusiausvyrą palaikyt , selekciją daryt. Medžiotojai visko kas juda nešaudo. Dabar va žiema šeria gyvunus, nes jei stipresnė žiema, dalis neišgyventų. Kai populiacija per didelė – reikia mažinti, kad nedarytų žalos kitoms populiacijoms, ūkininkams ir .t.t. VIskas yra daroma apgalvotai, na o dar žvėriena – patys natūraliausi baltymai. Žinai, ką dedi į burną. Pats medžioju, žvejoju. Gyvūnus myliu ir gerbiu, dažniau per fotoaparato objektyvą šaudau nei per optiką. Neimaišykit medžiotojų su brakonieriais, mėsininkais ir pns. Va trumpas video apie medžiotojus, gal šiek tiek pasikeis kai kurių mąstymas – . Sunku ne medžiotojam suprast, ką tai reiškia, tai reikia pajust, ir aišku žmogus turi turėti potraukį gamtai. Proud to be hunter.