vaikinas labai daug dirba
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, mano vaikinas turi 2 verslus ir labai daug dirba. Realiai normaliai mes pasimatom tik savaitgaliais. Kas dien man paraso, pasakoja apie savo diena ir tt. Bet visada viskas apie ji ir jo darbus. Siaip tikrai labai geras zmogus, kai turi laiko bunam kartu ir tt. Bet su laiku pradejo nusibosti, pvz vakar vakare ejom su draugais, visi poromis, aisku, maniskio nera, nes darbe… Ir draugai jau juokiasi, sako va ka reiskia buti su darboholiku.. esam kartu antrus metus, baisu tai, kad pagalvoju apie skyrybas del viso sito.. as pati dirbu irgi ant saves, bet randu visiems laiko.. bet vel gi, kalbam apie vaikus, jei ne sita darboholizmo problema sutariam visur kitur tikrai puikiai.. del to blogai jauciuosi, nes toks jausmas, kad esu kazkokia vista, kuriai truksta demesio, atrodo, jis skiriasi ji per diena visiem darbuotojam ir tt, o ne man…
Darboholikai žmonės apskritai yra nieko gero. Pagalvokit.
Suprantu, as uzaugau tokioj seimoj, kur abu tevai yra darboholikai… Gal but del to, as dar ramiai kazkaip reauoju i jo darbus, nekeliu kazkokiu scenu, man visos drauges sako, kad mano vietoj senai butu ji palike… is tiesu as ir pati tada bandau sau rasti daugiau darbu/veiklos, kad negalvoti.
bet esme tame, kad man tas demensio trukumas atrodo toks kvailas dalykas…zinau, kad dirba.. po darbu visada ilgai bendraujam, o man va vistiek norisi to demesio nors tu ka…
Gal dirba kazkokiam tikslui? Atsiseskite ir pasnekekite.
O kaip pacios uzimtumas?
jo tikslas yra uzdirbti pinigu, tada masinos pirkimas geresnes, namo statymas ir tt.
bet labaiu jis dirba del to, nes negali buti vietoje. Mes pazistami ziauriai ilgai, jis dar mokykloj jau toks buvo, jei nera ka dirbti-sugalvos ka dirbti.
Mano uzimtumas kaip ir sakiau, turiu savo versla, tai bendravimas su klientais ir kontento kurimas. Man pilnai uztenka viskam, ka uzdirbu. Aisku, as is namu galiu neiti, nes viska darau internetu beveik. O jo darbas apima masinas ir mechanika, todel automatiskai reikalauja daugiau sveikatos, energijos ir tt.
Nebuciau su tokiu ir dzin tie pinigai, kai net nebus kada jais dziaugtis, man tokie zmones nelimpa. Darbas, pinigai yra viena, bet gyvenimas lekia pro sali ir jis tik vienas.
butent, as tai ir bandau pasakyti. Puikiai perteikete mano mintis.
Bet imti viska ir paleisti, kai tikrai yra jausmai, ir jis man kas dien kartoja, koks yra man dekingas, kad ji suprantu ir palaikau.. labai sunku. Nes sunku ir taip, bet butu dar sunkiau ir isejus…
ir as manau, kad cia mano problema, kad kartais neturiu ka veikti ir jauciu demesio trukuma, ar ne? nes jau esu visiskai pasimetus
Tai nera jusu problema, visu poreikiai skirtingi, man irgi reikia zmogaus salia, todel toks zmoniu tipazas man nepriimtinas. Cia jus turit rinktis, arba susitaikot su tuo arba ne. Bet ilgainiui, kaip bus vaikai, jausmai kiek kitokie…pavargsit nuo to, nebent save perlausit ir su tokiu gyvenimo budu susitaikysit.
Turejau toki vaikina ir issiskyrem butent pagrinde del to, nes po darbu iskart miegot eidavo, tai nei pabendraut normaliai nei ka, ka jau apie seksa kalbet.. Darbo metu uzimtas, po darbo pavarges.
Mėginkit su juo gražiai susitarti, kad vieną iš darbo dienos vakarų skirtų jums + savaitgaliai. Ieškokit kompromiso. 😊 gal jam kuri darbo diena būna laisvesnė ar rytas, gal turėsit laiko papietaut nueiti ar kavos susitikti ryte išgerti ar filmą vakare pažiūrėti ir toliau kibti į darbus, nebūtina juk visą darbo dieną kartu praleisti 👌
Nezinau, esu apmastymuose.. nera pas ji tu rytu, keliasi 6 namie buna 22 vakare.. del to issiskyre su ex, nes nebuvo demesio. Pradedant draugauti jis pats pasake man, kad jo meile yra kitokia, jis nemato meiles geliu dovanojime ar zinutej labas rytas, jam meile yra gebejimas zmogu viskuo aprupinti finansiskai. Tai va, galvojau, kad nebus taip sudinai, o dabar turim ka turim..
visiskai ne romantikas. Draugystej pradzioj dar buvo labas rytas ir tt, db teturim labanakt ir pasakojimus kokia sunki buvo eiline darbo diena. Dar padekas, uz tai, kad esu jo gyvenime ir ji suprantu. Is pradziu buvo gerai, bet dabar jau atrodo mintinai zinau ir tas padekas ir tai, kad esu jam brangus zmogus. Taciau pati sudinai jauciuosi del to demesio trukumo.
Liudna, kad zmogui gyvenime prioritetu tampa pinigai, o ne pats gyvenimas.
O tai verslai bent jau atneša pelną
butent. As jam ne karta esu sakiusi, kad man reikia jo ir jo demesio, o ne tai, kad ariu kiaura para, nulis demesio, bet va nuvarysim atostogu i bali…..
atnesa zinoma..bet aisku, kainuoja daug nervu ir sveikatos, laiko.
Na su tokiu nežinau, galim sakyt esi kaip ir viena ir negali žmogaus normaliai pažint kai matai jį tik savaitgalį
Del pazinimo, tai as ji senai pazistu, mes pries sita draugyste labai ilga laika buvom draugai.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
