Sveikos merginos.. Buvau čia sukūrusi temą prieš 3 savaites, bet ištryniau po to.. Gal

kas prisimins, pasakojau apie tai, kad vaikinas neapsikentęs mūsų pykčių, susikrovė daiktus ir išėjo… Liepęs man keistis, tik jeigu aš pasikeisiu- jis sugrįš. Mes nusprendėme padaryti pertrauką.. Visos čia sakėte, kad tai tik jo šnekos, kad man jau reikia susitaikyti jog jis negrįš, tai tik jo nuraminimas. Buvo žiauriai skaudu tai daryti, bet dariau.. Tiksliau bandžiau Tai gi, pertrauka turėjo tęstis mėnesį, bet ją nutraukėm po dviejų savaičių..nes Aš jam parašiau laišką, kad suvokiau savo klaidas ir pan, ką dariau visą tą laiką, ir jog ilgiau laukt nebegaliu, nes nebėra reikalo. Jis sutiko ją nutraukti, mes susitikom, pasikalbėjom… Ir pamačiau, kad jis manęs tikrai pasiilgęs ir žvelgia į mane tarsi iš naujo įsimylėjusiom akim.. Kad tiki manim, jog galiu pasikeist.Taigi, kaip ir pradedam viską iš naujo. Tačiau dabar kartu mes negyvenam, jis liepia toliau laukti..Tai mane gan erzina..pasiūliau tada nesimatyti iki tol kol

Jis sugalvos kartu gyventi, nes man per sunku yra tik pabuti su juo ir vel atsisveikinti, bet jis atsisako, nes nori mane matyti.

Kame yra bėda, jog per tas dvi savaites aš tikrai apsipratau būti be jo, kas buvo nežmoniškai sunku ir dabar bijau jį vėl arti prisileisti, nes jeigu vėl prarasiu… Nenorečiau ir niekam nelinkėčiau patirti tokius jausmus.. Bet kartu ir noriu gyventi kuo greičiau kartu. Tiesiog panos.. Padėkit, patarkit.. Kad vėl nepadaryčiau klaidos sorry už mano padrikas mintis…