Vaikinas – tik mano draugas?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, reikia patarimo… Su vaikinu abu esame studentai, normalu tikriausiai, kad daznai elgiames kaip jauni zmones, krizenam is visko, ziurim serialus, einam pasivaikscioti bet kaip apsirenge, einam iki parduotuves prisiperkam saldainiu, apsivalgom…. Suprantat Bet daznai su juo jauciuosi ne kaip su vyru savo busimu, o labai geru draugu, su kuriuo smagu leisti laika. Daznai jauciu, kad i ji neziuriu kaip i pavyzdi, susizavejusi juo, negerbiu jo. Nemanau, kad jo nuomone svarbesne ar protingesne ir tokia kuria reiketu pasikliauti, kurios verta butu isklausyti. Daznai jauciuosi lyg as geriau pati zinociau. Net nezianu, kartais kirba mintis galbut reikia skirtis ir palaukti, kol atsiras tas vyras gyvenime su kuriuo ir jausiuosi kaip su vyru, o ne draugeliu… O dar kita karta atrodo, o gal ji isaugs, gal tik toks laikas. Esu tokia pasimetusi… Patarkit ka nors.
Beje, jei norit rasyti, kad man daddy issues, negaiskit laiko, tokiu man nera, ir dziaugiuosi uz jus visas, kurias tenkina tokie santykiai, kai jus su savo vaikinu ar vyru esat draugeliai. Taip yra juk net poru kurie vienas salia kito bezda, riaugeja, tai kur jus cia matysit mano problema… net nesitikiu kitaip Bet yra tokiu zmoniu, kuriems draugelio salia negana, o reikia mylimojo.
Na, man atrodo kaiptik smagu, kad vaikinas tau ir geras draugas. O siaip jeigu manai, kad jam reikia issaugti tai vadinasi ir paciai tau reikia ta padaryti. Nes jus taip elgiates abu, o ne jis vienas. Nors mano akimis cia viskas normalu
vyro nuomone ir neprivalo buti svarbesne ir protingesne.
Gal, bet as gal taip labiau elgiuosi, nes jis toks. Ty leidziu sau. Visada isivaizdavau, kad turesiu toki vyra, kuris nesivolios istisa diena ziuredamas serialus, valgydamas nutellas… Suprantu, kad visiems reikia atsipalaiduot, bet as su juo net ir susipykstu ne kaip su vyru, o kaip su broliu kokiu.
Bet as noreciau tureti toki vyra, kurio klausyciau, kurio nuomone man atrodytu labai svarbi, kuris butu protingesnis uz mane ir noreciau is jo kazko ismokti. Zinau, kad nebutinai taip turi buti, bet pati taip noreciau.
o koks skirtumas kaip pyksties su broliu ir vyru?
Nezinau kaip paaiskinti tiksliai ta skirtuma, nes brolio niekada neturejau. Nu bet manau visos jauciat skirtuma, kai i zmogu ziuri kaip i sau visiskai lygu ir be skrupulu sugebi pakelti tona, gincytis, uzsiraukti, nebesneketi Nemanau, kad tai normalu pykstantis su vyru, kuri gerbi.
O iš kur kyla jūsų nepagarba jam? Ką jis blogo daro, kad ją užsitarnautų. Gal tiesiog nematot jame savo vaikino ir dėl to pykstat ant jo, ir iš ten ir kyla jūsų nepagarba? Nes aš nesuvokiu kaip galima negerbti žmogaus, kuris nieko blogo nedaro.
Keistai santykius apibūdinat, aš draugu nevadinčiau žmogaus, kurio negerbiu.
man parasykit ta pati situacija
tai i vyra ir reikia ziureti kaipo i lygu o bjaurus zodeliai reikstu nesusivaldyma, arba nepagarba (kas butu kaip tik ne su lygiu, o su zemesniu uz save) arba paprasciausia atviruma poroje
Nepasakyciau, kad jo negerbiu visiskai, tik ne tokiam lygmeni, kuriam noreciau. Net noretusi keistai drovetis jam priestaurauti. Tiesiog dabar jauciu kad musu proteliai tokie lygus, o noreciau inteligentiskesnio zmogaus salia saves…
,,Noriu vyro kurio klausyčiau”
WTF?
Na, jeigu pyktį be skrupulų ant nekalto žmogaus liejat, tai čia puiki priežastis negerbti jūsų kaip žmogaus. Greičiausiai tiesiog pykstat ant jo, kad nepateisina jūsų lūkesčių. Tačiau žmogaus charakteris yra koks yra, jis neprivalo bandyti prisitaikyti prie jūsų, o jūs neturit teisės dėl to ant jo tulžies lieti. Gaila tokiu atveju vargšo vaikino, jeigu taikosi, palikit geriau jį ir nekankinkit.
Ne taip supratot. Jums iskart viskas asocijuojasi su blogiausiu, kad klausyciau taip kad indus jam plauciau ir kojines skalbciau ir dar sutikciau musama buti. Tiesiog juk normalu, kai zmogus intelektualiai uz tave daug pranasesnis pasikliauti jo nuomone ivairiuose dalykuose. Kai jis turi daugiau patirties gyvenimiskos ziureti i ji kaip i pavyzdi.
Jeigu jums nepatinka jis toks koks yra tai eikite skirtingais keliais? Ka cia ismastysi daugiau?
Matot, problema tame, kad as noreciau jam jausti susizavejima, koks jis nuostabus, kiek daug visko ismano, kaip zino, kaip elgtis visur, niekada nepasimeta, o dabar man jis toks draugas labiau. Suprantu, kad ne visos taip norit ir ne visos mane suprasit siuo klausimu. Bet man ta problema yra. Ir galvoju, ar cia tik todel, kad esam studentai ar tai pasikeis ateity.
As noriu visapusiskai pranasesnio vyro uz save, taip, noriu jaustis su juo lygi kaip zmogus, bet tuo paciu norisi i ji ziureti kaip i pavyzdi sau, kaip i ta paskui kuri nebaisu eiti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
