Vaikino draugeliai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Draugauju su vaikinu jau 2metus, bet laiką visada leidžiame tik dviese (išskyrus kokį gimtadienį). Jam labai trūksta buvimo kompanijoje, man – taip pat, bet visa problema yra jo draugeliuose… Visi jų interesai yra tik gerti, dirbti prasčiausius darbus, jokio tobulėjimo, jokio mąstymo….žodžiu – itin blogas pavyzdys mano vaikinui. Juos sieja tik tai, kad yra pažįstami nuo vaikystės, a la pagarba. Aš jam esu švelniai sakius, kad būti su jais ne itin malonu, bet jis iki šiol siūlo pabūt su draugeliais ‘rajone’, baliuke…
Ar Jūs esate buvusios panašioje situacijoje? Tikrai reikia patarimo ar pavyzdžių…. Kęsti kompaniją? Būt amžinai dviese? Tikėtis, kad viskas išsispręs?
Beje, iš mano pusės yra tik vienišos draugės, o poruoti karjeristes su (atsiprašant) chroniais aš tikrai nežadu…
Tikrai labai lūdna……..
Na mano ir panaši situacija,draugaujam metus abu norim geros kompanijos nes dažniausiai tik dviese bunam,bet čia žiuriu visos poros taip.. O del tu draugelių… As tai nebuciau,ir nebunu su tais kur man neidomu kur sneka apie masinas ir pan.. Bet laikui begant atsiranda tų draugų kazkaip ypac per vasarą tai siulau geriau patiems pasikviest kažką iš normalesnių)
Bandykit kažką veikti kartu… keliauti, lankyti šokius, į klubą gal nueiti, į teatrą… ir t.t. Susipažinsit su įdomiais žmonėmis bei rasit be galo daug smagių, protingų ir gerų, naujų draugų, taip atsiras ir tas pastovus “draugų ratas”
Neįsivaizduoju kaip įgyti naujų pažinčių(
Ir šiaip visos poros atrodo tokios laimingos, visad draugų apsupty, o mes kaip kokie atsiskyrėliai…..
Mes irgi atsiskyreliai. Nes jo draugai lopai. O mano draugai is vis neegzistuoja. Niekur su manim eiti jis nenori, jam geriau eiti su tuo, kuris jam padare zapadlo daugybe kartu. Taip ir nesusiranda jis normaliu draugu pasakau kazka – teisinasi, sako “neturiu draugu”. Zodziu. Turbut kai kuriems zmonems tiesiog lemta buti atsiskyreliais
Atrodo apie maniškį kalbat! Tiek kartų pavedė jį, o jis toks nuoširdus ir naivus…..
tikiuosi, nekalbame apie ta pati zmogu netycia..
Viena kart pabuvus svečiuos pas kai kurį iš draugelių buvau pašiurpus… Prie vakarienės stalo raugėja, keikias, kalba kaip septynmetis…. O visiem tai normalu atrodė
Nu duodat
Zinau tokius tipus, dar ir narkotikus buna kad augina ir paradvineja, jei jis taip nori tegu eina, bet tu jokiu butu neik, nezinia ka jie gali padaryt. Pavojingi tipai.
Tai duokit tiem draugeliam per sterblę, kad išlįstų hemorojus ir vilktųsi kaip drakono uodega
o kur tavo draugai?
Ir mes atsiskyreliai.. Labai nemegstu jo draugu, 30meciai, o elgiasi lyg vis dar paauglysteje butu uzstrige, jokiu siekiu gyvenime, tik prisigert, zoles apsirukyt ir kokiu nesamoniu pridirbt, tipo smagu taip. Hrrr…
Baisu
O is kur jus ir kokio amziaus? Pas mus panasi situacija. Mes is Vln ir mum po 21, 22 m., Jei kas,galit parasyt, gal susibendrausim.
Grinai nupasakojai mano istoriją, tipo top.. Tik mes kartu pusantrų metų, buvau su jo draugais pora kartų, daugiau nežadu. Jie pastoviai visą savaitę dirbę prageria viską per savaitgalį, sėdi prie prūdo, parkely, kartais ryte ateina prisigėrę ir baladojas į duris, ale, pasisveikint. Aš sakiau vaikinui, kad man jo draugai tiiikrai nepatinka, ir nebežadu būt su jais, jeigu jis nori, tegu visada eina vienas, nu nes blemba gėda su jais… nusilaka ir vėliau išsidirbinėja, per juos vaikinas gert pradėjo.. Ir manasis irgi sako “vaikystės draugai”, tai nemanau, kad išeis kaip nors atkabint juos nuo jo.. :/ :/
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
