Tegul atleidzia, bet po to neverkia. Nes kad isduos ir vel tai fktas.

o ar mes jos nuomone pakeisim? aisku neprotinga atleisti

Jai labiausiai gaila 10 menesiu, kad laikas prasvaistytas. Manau pripratimas cia.. Tevai jau pazistami ir pan. Beje jiem metu 26 ir 25. Nebe pacaniukai..

Man atrodo Jūsų sesė taip beviltiškai pamišusi dėl jo ir bijo likti atstumta, jog po kurio laiko gali pradėti atleisti jam ir ne tokius dalykus. Įsimylėjęs žmogus pats akliausias, koks tik gal būti.

Protingas mokosi iš svetimų klaidų, o durnas – iš savų

wow, 10men… zinot koks cia lasas juroj musu gyvenimo? suprasciau, jei butu vienkartine isdavyste, bet cia buvo samoningai pi*amas protas ir kabinami makaronai keleta menesiu… kvaila tavo sese. parodyk jai sia tema.

Lyg ir nera ji pamisus del jo, tas prisirisimas ir ilga draugyste cia kalta.

10 mėn ilga draugystė???

gal 10 METŲ?

Menesiu

Na tokia rimta pora buvo ..

Nemanau, kad Jūsų sesė yra kažkokia kvaila ir nesupranta kas atsitiko. Jau kad supranta, tai supranta, bet pamenu save įsimylėjusią. Atrodo būčiau galėjusi atleisti bet ką, iki beprotybės bet ką,bet tik maldauju, kad jis nepaliktų, kad tik neišeitų. Kažkoks beviltiškumo jausmas užplaukia. Ir didelis prisirišimas. Netekdama savo vaikino ji neteks ir pažinties su jo tėvais, gal draugais, aplinka, išsiskyrimas kartais atima daugiau negu tik vaikiną. Ir kartais tokį įsimylėjusį žmogų reikia atplėšti per jėgą. Pradžiai keiks tave kaip velnias, nekęs, nenorės kalbėti ir matyti. Bet pamatysi kaip bus gera, kai ji ateis atgal ir padėkos.. Taip jau būna. Visi žino, kas būtų protingiausia (jai jį palikti), bet niekada viskas neišsisprendža taip paprastai. Būtinai visi stoviniuoja, bijo žengti šitą žingsnį, vėl atsidurti nežinioje vienam, be antrosios pusės..

10 menesiu daug

as ir su savo buvusiuoju pradraugavus7menesius, galvojau skirtis jau tada, bet ai, tie 7men tiek daug atrode,lyg ir prisirisau, gal jis nera toks blogas galvojau, dar kelis men prabuvau, vel galvojau ka cia padarius, nes istiesu gerai nesijauciau su juom , galiausiai issiskyriau po daugiau nei 2 metu galutinai, nors zinojau kad su tuo zmogum nieko nebutu gavesi, bet vistiek buvo pusmeti laiko po to labai sunku.

bet na ir negaila nei to laiko, nei jegu, nes buvo kaip buvo, santykiai uzgrudino mano asmenybe kokia yra dabar, o svarbiausia kad po tos draugystes atsirado mano vyras.

Truputi nesuprantu, kodel lendant i sesers gyvenimą ir viešai kuriate tema. Tai gaunasi kaip spaudimas, tai jos gyvenimas, ir nėra ji kvaila beviltiška ir t.t. Susigaudys jausmuose, ir pati nusprendusi kad kai bus tinkamas metas ir bus pasiruošusi skirtis , o dabar negražu is jūsų puses narstyti viešai jos gyvenimą, jai ir taip sunku,

Vardo ir pavardes neparasiau jei ka. Ot viesumas.

O ir i gyvenima lendu, nes rupi ji man ir noriu jai geriausio.