Sveiki visi. Noriu jūsų patarimų, nes nežinau, ar man reiktų sunerimti dėl mano ir vaikino santykių, ar tiesiog gydyti savo paranoją… Gyvenam kartu metus, draugaujam tris. Man 20, jam 26. Niekada netikrinau savo vaikino, jo telefono ar internetinių profilių, neprašiau jokių slaptažodžių, net nežinau iš tiesų, kur jis yra užsiregistravęs apart FB, Skype ir Gmail. Šiandien man nesvarbios paskaitos ir šiaip prastai jaučiuosi, tad likau namie. Jis nuo 8h išėjo į darbą. Atsikėliau, nusiprausiau, pavalgiau ir nusprendžiau susitvarkyti koridorių, nes mėtėsi ten mano ir jo batų milijonas… Na ir ką, tvarkausi, tvarkausi, o gi žiūriu telefono kortelė visoj toj makalynėj guli. “Labas”, o mes abu naudojam “Tele2”. Nusprendžiau įsidėti į savo telefoną, gal nebus pin kodo, na ir šiaip juk tikrai smalsu. Akurat, pin kodo nėra. Bet yra visi jo adresatai, aš, mūsų tėvai, draugai ir kiti pažįstami, jo bendradarbiai ir t.t. Nustebau, nes visą laiką jis naudojosi tik vienu numeriu, pasidarė labai keista, kad šio nežinau. Rinktų numerių nebuvo, bet buvo sms… Tarp jo ir “Prancūzija”. Neįsivaizduoju, kas čia blet per “Prancūzija”, bet nuojauta kužda, kad kažkas su klitoriu… Žinutės tik 5, užvakar dienos, rašinėtasi vėlai vakare, tuo metu, kai aš išėjau parūkyt ir mašiną iš sniego vadavau…

Jis: “Nepyk, bet aš nerizikuosiu, per daug populiarus event’as, ką nors kitą reikia pagalvoti. ”

“Prancūzija”: “Nu jo, dar kai pagalvoji, tai ir bapkių susidarytų nemažai, bilietai + kuras, miegot, apšilimui ir šiaip dar.”

Jis: “Bapkės ne esmė, aš tada ryt darbe dar pažiūrinėsiu nete, gal kas kito gero vyksta. O būsi aištelėj ar be mašinos?”

“Prancūzija”: “Su, užsikuria pagaliau. ”

Jis: “O ką aš sakiau? Susimatysim tada ir pašnekėsim.”

Ką man galvoti? Bučinukų kaip ir nėra, sms kaip ir apie nieką konkretaus… Tas “Prancūzija”, aišku, gali būt ir koks bachūras, varantis iš ten auto, ar šiaip bbs žino kas, bet man labiau į paną užneša. Tos šypsenėlės, o ir maniškis taip skystai rašinėja, tikrai ne kaip su draugeliu. Kaip elgtis? Iškart priremti prie sienos ir išklausinėti? Pradanginti tą kortelę, stebėti jo reakciją beieškant? Paskambinti, parašyti tai “Prancūzijai”? Kaip supratau, jie vakar turėjo susitikti kažkokioj aikštelėj… Jei jis šiandien darbe pasigedo tos kortelės, gal bus jau perspėjęs tą “Prancūziją”…

Krč, vėl padariau betvarkę tam koridoriui, numečiau tą kortelę, lauksiu jo grįžtant, liepsiu jam sutvarkyti tuos batus ir žiūrėsiu kaip reaguos į radinį, ar užsimins… Ar taip nedaryti?

O gal man vis dėlto paranoja?