Tiek, kad jausčiausi daug jaukiau viešoje vietoje ir aplamai, kad ir dviese būnant stovint šalia jo, jei pati būčiau žemesnė mano vaikino apie 193, mano 175 Kokios kitos poros man netrukdo, bet pačiai nelabai faina būtų Visgi rinkausi pagal charakterį, o ne pagal ūgį

paauglystej atrode svarbu, kad butu aukstas. dabar visiskai nesvarbu, su draugu esam mazhdaug vienodo ugio ir esu labai laiminga

mano 165, vaikino 180

ūgis nesvarbus. turėjau simpatiją, kuris buvo už mane žemesnis. gaila, kad tik simpatija…

Mano 1.80cm, vyro 1.86 Mum puiku. Svarbiausia santykiai, jų kokybė. Ne ūgyje ar figūroje slypi esmė.

Na ne itin tai išskiriu, tačiau tiesiog niekada netraukė aukšti. Mano ūgis 168cm, maniškio 184cm tai jis turbūt aukščiausia mano simpatija

As 173, o vaikinas. Koks vaikinas?

Aš 1.61, vaikinas 1.87, gerai atrodom šalia

Per laiką supranti, kad ne ūgyje ar estetinėje pusėje esmė. Gali būti šalia gražuolis, aukštaūgis, bet jeigu jis vien savo buvimu erzina?

Buvau pasiules merginai draugauti kazkur pries metus, bet ji atsisake vien del mano ugio. As 175cm o ji 180cm.

Aš 1,70. Jis 1,78. Man labai patinka, kad nedidelis skirtumas

Jokie krastutinumai negerai. Net jei ir puikus draugas bus, bet kalbant kiekviena karta turesi zvelgt zemyn kaip i sunu, kazin ar trauka issivystys.

Norėjau aukšto , bet mano simpatija už mane nedaug tik aukštesnis , mano ūgis 170 cm. , tad man ir taip gerai , na aišku nenorėčiau žemesnio

o kaip “deivis” su savo moterimi ? ten ugio skirtumas gal vos ne metras! jis maziukas o jin auskta ir nieko! Meilei ribu ir kliuciu nera!