Mano pussere piese susikaupusi prie stalo mano portreta, ir mazas kaciukas pribego ir uzsoko ant to stalo, tai mergyte sako – o dieve Marijau Juokiausi kai isgirdau

Kažkada per žinias žiūrėjau reportažą apie tai, kaip darželyje vaikai žaidžia vadinamąjį “futboliuką”. Na ir žurnalistas kalbina vieną vaiką:

-Kuo norėtum būti užaugęs?

-Futbolininku!

-O gal jau žinai ir kokioje komandoje norėtum žaisti?

-Krepšinio.

Ir šiaip, patinka man tie vaikai, tokie nuoširdūs, paprasti

Pusseserė (3m) glosto man galvą. Aš jai sakau

-Eik broliuką savo paglostysi (7 mėn)

-Nea, jis labai kietas (nes tipo be plaukų)