kaip liudna.parasiau per facebooka del laikinos globos, bet tikiuosi atsiras zmoniu kurie priglaus visam gyvenimui

Negaliu nepakelti šios temos. Pati auginu pamestinukę, iš pradžių priglaudėm su draugu savaitei, bet paskui tiesiog nebegalėjom jos paleisti į kitas rankas ar į nežinią… Visiškai palaikau autorę, ačiū, kad Jūs tokia esat. O tą kalytę – mamą jaučiu esu ne per seniausiai mačiusi netoli Vingio parko, nes važiuoju dviračiu į darbą pro ten. Bandžiau prisišaukti, bet nėjo iki manęs…

Vakar kaune einant link akropolio, toks mazas sunelytis, su orandziniu ankakliuku lakste, matosi, kad pabeges , zmones ejo dairesi, vieni kitu klausinejo kieno tas sunytis, taigi toki betkuria sekunde gali masina partrenkti, rodos veislinis, net nezinau kaip jam baigesi, tikiuosi tokia seima su mazu vaiku ji pasieme,ne sjei ne, tai turbut ner jo tarp gyvuju.. vargsai padareliai..

Ačiū, panos, už palaikymą. Kaip bežiūrėtum, toks žmogaus elgesys yra pati tikriausia išdavystė. O kas matė išduoto šuns akis, tikrai pritars, kad jos – grynai kaip žmogaus.

Būna, kad ir pabėga šuniukai, kas nors prigaudžia ir vėliau grąžina šeimininkams. Bet tokie atvejai, deja, retoki.

o dieve ar negali jo priglausti kokia prieglauda bent laikinai? negalima taip palikti…

up

Paskambint reikia į Pifą ir gyvūnų globą. Blyn, ne Vilniuje esu, bent pašerti nueičiau. O dabar jį kažkas šeria ar ne? :/

Va kas yra IŠTIKIMYBĖ. Ir dar sakot kodėl gyvūnai su žmonėmis lyginami. Dėl to, kad jie yra žymiai geresni už mus, žmones.

keliu

verkiu…

keliu

((