Pusę metų teko taip būt. Bet skyrybų priežastys buvo kitos. Turiu omenyje, jog jeigu myli viens kitą, tai joks laiko tarpas nebus svarbus ir įtakos neturės.

Taip, jis buvo Lietuvoje. Tada kartu buvom buvę 2m. Bendravom maždaug kas antrą dieną per skype. Dažniau negalėjom, nes ten, kur gyvenau, nebuvo interneto. Tai įsivaizduokit, 4mėn kas antrą dieną pabendrauji ir tai jokio privatumo, nes su kompu sėdėdavau bare kokiame nors… Pykomės tikrai daug. Daugiau aišku buvo iš mano pusės jų, nes tiesiog man atrodydavo, kad visi turi būt manęs pasiilgę, skirti dėmesio daug ir kada tik gali, o ištikro artimųjų gyvenimas tau išvažiavus nelabai pakita, tik tau esančiam toli atrodo kitaip. Tai va man vis trūkdavo dėmesio iš vaikino, būdavo baisu, kai kažkur varo su draugais, o žinot vasara, faktas, kad namie nesėdės. Beto grįžus buvo labai keista, jautėsi kad ilgai nesimatę, seksas buvo vos ne kaip pirmą kartą, tokie nedrąsūs

ir is patirties sakau,kad 2 tokios draugystes nutruko, ir is pazistamu ne viena zinau..

kai pabuni – supranti kad vienai geriau..

cia tik man taip