Laba diena, noreciau gaut patarima. Susipazinau su vaikinu beveik pries tris metus, pradejom draugaut, esam jaunesni nei 30 m. Viskas buvo grazu, meile.Galiu atvirai pasakyti, tai buvo vienintelis zmogus, kuri mylejau.PO kazkiek laiko narsydama internete sugebejau atrast jo anketas, is kuriu paaiskejo, kad jis yra vedes ir turi du vaikus.Meciau ji su trenskmu, po puses metu nebendravimo ikalbejo mane susitikt viska paaskint, nes neva netaip viskas kaip as galvoju.Pasak jo, jo zmona gyvena su vaikais ir kitu vyru jau metus, o jis vienas pas tevus. Santuoka faktiskai isirusi,tik nenustraukta, laiko tik paskolos ar dar kazkas, laiko trukumas. Nustaciau jam termina issiskirt, pasake, jokiu problemu ir panasiai.Vakarais susirasinedavom skaipu (bet kada, nes visada pasijunges), susitikdavom, vakare skambindavo, sitie zenklai man rode, kad jis tikrai negali gyvent su zmona, nes bendravo bet kada su manim, savaitgali buvo praleides. Paaiskejo nauja zinia, kad ji issiuncia i komandiruote dirbti i uzsienio sali, nes darbas susijes su prekyba, graziai atsisveikinom, susirasem, pora kartu buvo grizes susitikom.Susitikus pasakodavo apie ta uzsienio sali, savo buta kuriame gyvena, kaip mane myli ir myles iki gyvenimo galo. Karta uzpykau kad atsauke susitikima su manim, labai negraziais zodziais isvadinau, kuriam laikui santykiai nutruko. Veliau parasydavo, kad mane myli, saule ir tt, kviesdavo susitikt bet neidavau, ir Stai po nemazo laiko parase keias sms ir paskambino is vakarelio kodel neatrasau, kad nori su manim seimos,kad labai kentejo, kai ji palikau. Sutariau susitikt, susitikom, vaiksciojom, parveze mane namo is tevu miestelio, graziai apkabino, pabuciavo. Taciau pasiule ne seima kurt , o kur nors savaitgaliui nuvaziuot (na suprantat).Atsisakiau, buvau iskaudinta, vos neapsiverkiau.Per informacijos priemones pagaliau radau vakarelio foto, kuriose jis buvo, tai drauges gimtadienis, o buvo su zmona! zeme isslydo is po koju, visa ta laika buvau maustoma, paskambinus jam pasake, kad vaidina seima tik pries tevus ir butinai mane supazindins su zmona, zmona gyvena du metus su kitu vyru.Taciau pazadejes taip ir nepaskambino, nebent dar siandien tai padarys, Mano klausimas- koki laiska rasyt zmonai, zinau tik jos facebook?ka sakyt?NOriu viska papasakot jai!Ar isvis nerasyt, uzsibarikaduot nuo viso pasaulio, palikt ramybeje?Esu nevilty, nenoriu nei gyventi. Niekada negalvojau, kad man taip gali atsitikt.Tai buvo didzioji mano gyvenimo meile, o likau sudauzyta sirdim.