Velniškai liūdna
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nežinau, ko siekiu šia tema, bet nebegaliu visko laikyti savyje, taip norisi išsikalbėti, sulaukti patarimų…
Du mėnesius intensyviai bendravom su vaikinu (susipažinome internete). Galėjom kalbėtis apie viską, suprasdavom viens kitą iš pusės žodžio, ir išvis, atrodė, pirmą kartą tokį sau širdžiai artimą žmogų radau. Bendraudavom kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį.
Pirmas pasimatymas buvo tobulas. Jis sakė, kad įsimylėjo mane, nuolat kartojo, kad be galo artima aš jam esu ir visa kita.. Bendravimas tik pagerėjo. Vėl susitikome po savaitės (gyvenam skirtinguose miestuose). Žinau, kad pasielgiau kaip visiška kvailė, bet per antrą pasimatymą mes pasimylėjom. Nežinau, kas man užėjo, bet jis taip mane traukia, tiek išvaizda, tiek savo vidumi, gal dėl to, kad prieš tai daug laiko bendravom, atrodė, kad tikrai jį pažįstu, kad jo ketinimai rimti… Viskas ir buvo gerai, niekas nepasikeitė, jis išliko toks pat dėmesingas, besirūpinantis. Kol kitą dieną aš pasakiau, kad gailiuosi dėl to, kas įvyko. Gailiuosi, nes pirmą kartą gyvenime suguliau į lovą su vaikinu, kuris oficialiai nėra mano antroji pusė. O tuomet prasidėjo.. Jis tiesiog persimainė.. Sako, kad nežino, ar nori toliau bendraut, kad atstumas mus vis tiek išskirtų ir t.t. Jau visą parą nesusirašėm ir žinau, kad jis tikrai neberašys.
Jaučiuosi apgailėtina, sutrypta, visiškai sužeista. Visą dieną galvoju apie jį, verkiu ir nekenčiu savęs dėl to, kad galėjau būti tokia naivi, nesuprantu, kas su manim darosi… Kaip elgtis? Ką daryti? Kaip nusiraminti?
Jis kasdien kartojo, kad esam viens kitam skirti, o aš tuo taip patikėjau, kad plyšta širdis dabar, atrodo skauda labiau nei kad skaudėjo po skyrybų su ilgalaikiu vaikinu. Nieko nebenoriu…
lopas. tikrai neverta verkt dėl tokio. ir jokiu būdu nerašyk! labai teisingai svenska sako
Na aš irgi galvoju, kad tokiu puolimu tikrai nieko nepasieksiu.. Abu to norėjom juk.
upupup
Į tokią žinutę jis 100% nieko nebeatrašytų ir dingtų visam. O ką čia dar ir atsakysi?
o as kaip tik ne meiliai kaip nors rasyciau, o kazka panasaus i “tai viskas? gavai ko norejai?” nu bet as vriedna merga, jus gal kitokia
Palauk dar… Nepulk rašyti. Tegul viską jis apsvarsto. Ir tas laiko tarpas gali išeiti į naudą. O jei jis supras ,kad tu jam labai svarbi? Pasiilgs…
Tada tikrai parašys.
Mes su buvusiu meilę prisiekėm dar vienas kito nematę, nebeištvėrėm Prieš tai bendravom apie pusmetį, ir draugavom tris metus. Bet sugulėm ne per antrą..
nenoriu nieko sakyt, bet ar čia man vienai neatrodo normalu ir įprasta meilę prisiekinėti per pirmą pasimatymą? iškart kelia įtarimą dėl vyruko tikrųjų kėslų..
Jei ir apsiverktum nieko blogo nenutiktų, tik nepradėk isterikuoti. Paaiškink viską jam
Labai bijau, kad paskambinus tik apsiverksiu ir nesugebėsiu nieko pasakyt
o gal jam nerašyk, o paskambink?
Matyt, kad nelabai viens kitam verti, jei jis taip nuo tavęs nusisuko. O, jei jis tau jau labai rūpi – išsiaiškinkite viską, gi esate suaugę žmonės, sugebėjot pasimylėti, sugebėkite ir pasikalbėti
Labiausiai bijau to, kad jis išvis neatrašys, tada bus daar sunkiau..
Atstumas 100km.
jei žinai, kad nenusiraminsi neparašiusi- rašyk bet nenustebk jei negausi atsakymo ar gausi ne tokį, kokio norėtum
beje, kiek km atstumas?
Merginos, nežinau, ką daryti.. Vienos pataria rašyti, kitos kaip tik ne.
Ar bus gerai, jei parašysiu kažką panašaus į “Viską apgalvojau ir noriu Tau pasakyti, kad nesigailiu dėl to, kad mes permiegojom. Blogai jaučiausi tik dėl to, kad niekada taip nesielgiu, nesigulu su niekuo per antrą pasimatymą, bet ne dėl to, kad padariau tai su žmogumi, kuris man buvo toks artimas. Pasiilgau Tavęs. Ir atsiprašau už visas nesąmones, kurių prišnekėjau.” ?
Ajazau. Padarei klaidą. Nu ir ką? Daugiau bernų pasauly nėr? PRAEIS.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
