Vemimo baime. Nebegaliu.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, iskart pasakau kad bumbekles apeikit tema, man visai nesinori aiskinti jums kodel bijau tokio naturalaus dalyko. O esme, kad turiu vemimo fobija,ir tikiu kad ne viena tokia yra mergina. Pasidalinkit savo patirtim, gal yra iveikusiu tai?kaip gyvent, kai nebegali gyvent daugiau sitaip?Man 20 metu, nezinau is kur atsirado ta baime,bet ji milziniska tiesiog. Ir nesuprantu kodel!Lankiausi pas psichologe,bandem issiaiskinti sios keistos baimes priezasti,bet niekaip. Negaliu gyvent ramiai,daug ko atsisakau akam gyvenime, vengiu eiti is namu,mane kamuoja baime,kad gali supykinti kazkur prie zmoniu, kamuoja gedos jausmas atrodo del to. Nebezinau kaip kovot su tuo,kartais net gyvent nebenoriu, nes atrodo ta baime uzvalde mane visiskai ir kelio atgal nebera. Bukit geros, likimo drauges, parasykit kaip jus kovojat,zinau kad atsiras tokiu, kurios irgi to bijo. Gal rasim bendru patarimu?man atrodo kad bevemdama uzdusiu,mirsiu,tas garsas,kvapas man kelia neimanoma baime..nebeimanoma is to iseiti?
Nuo ko vemi?
Gal vertėtų pakeisti psichologę arba nueiti pas psichoterapeutę arba psichiatrą? Nesu susidūrus, tad tik palinkėsiu sėkmės
Nevemiu, jau daug metu nevemiau ir baisu pagalvot apie tai. O esme ta kad istisai apie tai galvoju, kur benueiciau,ka bedaryciau,viakas sukasi apie tai, kad tik nepykintu. Ir aisku galvojant nuolat ir pradeda pykinti.turiu skrandzio prpblemu,tad pykinimas mano palydovas gyvenimo
Man tas pats, bet aš ir nevemiu Gal vėmiau prieš 10 metų. tfu tfu tfu. Negalvok tiesiog. O jeigu tave pykina ir vemi dažnai, tai pagalvok kodėl
Aciu, lankiausi, ir pas paichiatra buvau,geriau antidepresantus. Nieko. Nebeturiu jegu daugiau su kvaila baime kovot,kartais tikrai nebesinori gyvent. Atrodo, kas cia gali buti baisaus?as kaip ir suprantu kad kartais tai beisvengiama, bet artejant tokiai akimirkai apima ziauri panika
O galvojau tik aš tokia nenormali . Tau ką nustatė psicho? Nerimą ar paniką? Aš jau 4m kariauju su tuo , priedo turiu gerlą ir bijau viešoj vietoj valgyt, nes bijau, kad nesupykintų nors vėmus nesu … Tik pora kartų per gyvenimą, bet baimė iki šiol
As nebeturiu vilties jau,tiesiog pavargau kovot su savim
Mano psichologe bande issiaiskinti kodel baisu ir kodel sitais nervinuos, bet nepavyko. As gerl irgi turiu, valgyt viesioj vietoj irgi negaliu,springstu net. Atrodo taip noreciau gyvent normalu gyvenima ir negaliu,jauciuosi bejege
Man rennie padeda kainpykint pradeda ir šalto vandens gurkšnojimas, bet būna tokių momentų, kad prakaitas išpila tai lekiu laukan, kad nenugriūčiau. Visas santariškių klinikas apvaikščiojau tai priežasties pykinimui nėr. Nervai . Užknisa juodai, bet susigyvenau per 4-5m su tuo
As negaliu susigyvent, anksciau dar pakenciama buvo,valgydavau laule,restoranuose,dabar atrodo kasnis stringa. Siaubingai bijau kad kazkas demaskuos mane,o tada neliks aplink nei draugu nei vaikino. Kas noretu salia tokios nenormalios?
Iš kur tu? Kiek tau? Būtų smagu psplepėt , nesijausim tokios vienišos su tokia problema, nes gėda aplinkiniams pasakot apie tokias baimes kaip apsivemt viešoj vietoj . Aš parduotuvėk 7mėn nebuvus, nes iškart karštis išmuša, kvapai erzina, pykint pradeda, galva svaigsta ir norisi kuo greičiau sprukti lauk. nieks nepadėjo, diagnozių iš psichoterapeutų, psichologų, psihiatrų išgirdau tiek, kad juokinga . Bandau pati įveikti problemą, skaitydama peichologines knygas apie nerimą ir pan
Cia psichologinis dalykas.. Reikia nugalėti sia baime, nes nei jokie vaistai, nei pratimai nepades. Gyvenau su tuo keleta metu, isvaiksciojau kokius tik imanoma gydytojus-nieko. Baime reikia nugalėti, kitaip nebus. Dirbkit su savim, isiteikit jog nevemsit, viskas bus gerai. Pamatysit, po kurio laiko kai prisiminsiu sia “baime” juokas suims
Nusiramink, aš ištekėjus ir vyras susigyvenęs su mano keistumais. Rasi savo žmogų ,
Mane kartais apina tokios dienos, kai sakau, kad va,man jau gerai,as stipri..bet praeina kiek laiko ir vel as ligonis amzinas.zinokit pavydziu zmonem, kuriem kai bloga buna nueina,issivemia ir eina toliau laimingi.o man kai bloga,as kenciu is paskutiniuju kad nesusivemt. Ziauru ane?
Aš tai seniau vis galvodavau, kad jeigu supykintų, kur reiktų vemt Jeigu būdavau kur viešoj vietoj, koncerte, autobuse ar pan.. Tai, kai suvokdavau, kad blemba, nebūtų kur nubėgt, tai ir atrodo, kad va, jau pykina
Gumos mėtinės turėk, kramtyk, padeda irgi nuo pykinimo.
Ir daryk viską, kad nevemtum. Neprisigerk iki vėmimo, nepersivalgyk, ko nors pasenusio neužvalgyk ir pan.
Be to ir šiaip, pagalvok, kad daug žmonių vemia. Ir per balius, ir per pagirias. Kiti net nori vemdami atkeršyti kažkam kažką. Ir nieko, išsivemia ir gerai
O vaiku turite?nebaisu nestumas?juk daznai pykina ir vemia nescios. Gali buti kad as dabar laukiuosi,nes menesiniu senokai nera. Vaiku noriu labai,bet kai pagalvoju apie nestuma sunku tai ziauriai ziauriai bijau
Daymme, kaip jum pavyko?atiduociau viska kad pasveikciau, gal jokia cia liga,bet vistiek. Kaip isiteikti sau?ir ar jus vemet po tos baimes?ar nebebijojot?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
